Debesėliais pavasaris plaukia,
Žydi ieva kaimeliuos senuos,
Apsidairęs po raibstantį lauką,
Pasakei, atėjau pasiguost...
Atėjai su pageltusiais lapais,
Kai beržynai spindėjo vašku,
Apsidairęs, kiek akys užmato,
Pasakei, atėjau čia laiku.
Saulės laikrodis suka ratą po rato,
Ir pasaulis ties meilės ir džiaugsmo riba,
Akys, mielos degančios akys pasako -
Susiliejo žmogaus ir dangaus skaidruma.
Gyvenimą piname lapais storiausiais,
Tai klajojam išbalę naktiniais drugiais,
Sustoki aušroj ties atodūsiais vėjų giliausiais
Ir nelauk, kol kartus praradimas ateis.
AUGINK
Atėjai į pasaulį šį margą ir vaiskų
išbandyti savęs ir kitų,
prisiskynusi puokštę gėlių įvairiausių
augink meilės vaisių širdžių nuostabių.
Palytėk dar nors vieną žemės daigelį,
kaip stebuklą minčių nemarių,
ir ištark šventą laimės žodelį -
gyvenu - išeinu - sugrįžtu.
TU GALI
Gali tikėt ir netikėt
šventais gyvenimais žmonių,
gali pasauliui šiam padėt
išvengt nelaimių ir vargų.
Tikėk, harmonija širdžių tikėk
ir nemirtingos dvasios skaistumu,
vasarvydžio aušroj spindėk
vinybe žodžių ir darbų.
Gali mylėt ir nemylėt,
širdies kančioj gyventi lemta,
svarbu pasauliu šiuo tikėt,
tikėt, kad visko jau užtenka...