Silpnulys

2011 03 22


Nakties žibintuose
Naivumą įskaityt galiu.
Jie nesidairo, kai einu
Sumišęs, jie nenusilenkia,
Kada slenku blaivus. Jų
Akyse, kaip ir manosiose
Tamsa surado savo vietą.
Viduj tiek pasakos, tiek
Realybė nusitrynė.

Tu nebuvai naktiniam
Kino seanse, sėdėjau vienas
Paskutinėje eilėj. Už vieną
Šypsnį numestą slaptingą
Aš būčiau atsilyginęs
Tau savo vasara visa.
..................................
Tas slaptas liūdesys negali
Nustoti deginti krūtinę,
Atrodo sapno netekau,
O pasirodo, tai tėvynė.
Ir net žibintai svetimam
Mieste man neatrodo
Paslaptingi, čia kalba
Tūkstančiais tarmių
Klaidingų, tarp jų
Surasti širdžiai
Tinkamą
Sunku.

Skubu
Sugrįžti...