Miestų magija

1.

- Vaikai
su ugnimi
gerai elkitės -
pirmi lietaus lašai kapsi.
- Žmonės - imkite žuvis, kepkite,
nuo padengtų stalų -
kelkitės.

O ugnis
tarsi išmintis kurenas
ir vyrai, moterys -
alų, vyną maukia.
- Žmogus, žmogų ryja,
žuvis, žuvį ryja
ir aš, ant savų kojų
atsistoju,
skaitau Čechovą
ir Tolstojų.
O ir mano durys -
užraktus turi,
o vieno,
devyni nelaukia.

2.

Dingsta
miestų magija -
alksnynuos
varnos, kuosos krankia,
o už kalėjimo langų -
muša Kremliaus kurantai.
Žmonės - šoka, trypia
susikibę
už parankių.
Vaikai, seniai - žuvį kramto
ir nesukramto
ir išnyra
iš apmusijusių akių -
laivai, valtys -
iš neesamo kranto.

Dingsta miestų magija.
Rytais, vakarais -
prie ugnies -
smagu ir gera.
Karštos bulvės
ir karštas viralas -
degina alkanas akis
ir burnas,
o mūsų mintys, žodžiai
tarsi kepti balandžiai -
plasnoja, spurda.

Jau suvalgytos -
bulvių, morkų kaugės.
Pavasariniai vėjai -
pranašauja šlabdribas, lietų.
Svetimi šunys
naktimis kaukia -
mirtis ištinka, visus
Pragaro Vartus -
vos prisilietus...

Užšals
pavasarinės eketės -
žmonių prakaitu,
žuvim kvepiančios.
- Kas už tų sienų,
kas už tų durų slepiasi?
- Žmoės, būkit geri -
į svečius užsukite,
pro šalį
nepraeikite.