Ten, kur mesldavos tamsi elegancija,
suglaudusi sparnus,
ten, prie nebylaus ežero,
sukdavo ratą po rato
skarmaluota, pagyvenus kekšė.
Ten, kur narkomanai
dildinos nagus, o pievos
kvepėjo medumi, šniokštė šaltas
mirusių lietus, apšlakštydamas
paminklus.
Taip smarkiai vėjas dulkino
kiekvieną kapą, kiek sugebėjo
purvo išmelžt iš lietaus. Smurtas,
skausmas ir ašaros apšlapino
kiekvieną kampą.