Palik mane be faktų,
Pakanka tik eskizų,
Nereik į nieką raktų,
Tik kvapo, lyg narcizų.
Palik mane prie stalo,
Su pienu, jame braškėmis,
Prie popietės be galo,
Kur pernai laime taškėmės.
Palik mane prie sodo,
Ir kriaušės medžio seno,
Kuriam, kaip pasirodo,
Nakties dvasia gyveno.
Nunešk lėtai prie vakaro,
Ir velniško svirpimo,
Prie palaimingos vasaros
Ir nieko neveikimo.
Įpilk stiklinę oro,
Su laipsniais, rūšies „sutemos“,
Išgersiu, gausiu noro,
Ir taip: gal šimta butelių.