Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Rutinis gyveno neįdomų gyvenimą, kuris buvo prikištas rutinos, bei kitų nereikalingų dalykų. Kiekvieną kartą atsikeldavo ir eidavo į darbą, vakare grįždavo į namus, žiūrėdavo televizorių, valgydavo ir kitaip vangiai leisdavo savo dienas. Bet vieną dieną jis suprato, tai kas pakeitė jo gyvenimą.
Kaip visada jis grįžinėjo namo troleibusu, kuriame buvo prigrūsta daugybė žmonių, kvapų ir kitokio šlamšto, kuris nekelia pasitenkinimo. Vos išlipęs iš autobuso įkvėpė gilų oro kąsnį. Iš Rutinio elgesio buvo matyti, kad jeigu jis pats nepasikeis, tai jį nutrenks mašina. Tačiau jis tuo pačiu taku nuėjo į namus, užlipo tais pačiais laiptais ir gyveno eilinę savo dieną. Jis nežinojo kaip jam pasikeisti, galvoje buvo mintys kaip pakeisti kompiuterinę įrangą, bei kitos darbo nesąmonės. Jis jautėsi kaip uždarytas kompiuterio procesorius, su lėtai besisukančiu aušintuvu. Staiga į duris kažkas paskambino:
- Sveiki, jūs gavote laišką.
- Ačiū, - atplėšė laišką, kuriame buvo parašyta: „susitinkame 4 valandą ant Tauro kalno, būsiu apsirengusi raudonai. Laisvė“.
Jo veide pasirodė neaiški grimasa, kurioje žaidė baimė, džiaugsmas, abejonė ir laimė. Nežinia kas nubloškė pasitaikiusią progą į šoną, galbūt baimė, o gal abejonė. Jis suplėšė laišką, nusikeikė pratardamas, kad tai bendradarbių išdaigos. Įsijungė televizorių ir atsisėdęs fotelyje pradėjo valgyti sriubą. 16: 20 vėl suskambo durų skambutis, pribėgęs prie durų jis greitai jas atvėrė. Už jų stovėjo nepažįstama moteris apsirengusi raudona suknele.
- Galima užeiti?
- Kas jus tokia? Aš jūsų nepažįstu, - suglumęs pratarė vyras.
- Mes kartu mokėmės mokykloje, tiesiog buvau metais vyresnė.
- Nelabai pamenu. Nebent, nebent. Aurelija! Užeik, ir kokie keliai tave atvedė pas mane?
- Tiesiog mokykloje neturėjau progos pasakyti, kad tu man patinki.
- Tas labai gerai, bet jau praėjo daug metų, aš pasikeičiau.
- Na, tuomet aš eisiu.
- Taip, taip ir padaryk. Viso gero, - nervingai palydėjęs moterį užtrenkė duris ir sužiuro pro langą. Rutinio galvoje sukosi abejonės, kad nereikėjo jos išvaryti, bei kitos varganos mintys. Bet tą padarė ir neitin galėjo ką pakeisti.
Atsibudęs ryte jis iš kart prisiminė vakarykščią laišką. Bet niekaip negalėjo suprasti ar Aurelija ir Laisvė buvo viena ir ta pati moteris. Suknelė buvo raudona, ir laiške buvo parašyta, jog bus apsirengusi raudonai. Bet prie ko čia Laisvė? Ši mintis jam nedavė ramybės visą dieną. Darbe surinkinėdamas kompiuterį jis mąstė, kas yra toji Laisvė. Šis klausimas pasidarė kaip rūdis ėdantis chemikalas, kuri bet kuriuo atveju turėjo pragriaužti, tai kas nereikalinga. Šį kartą jis ėjo pėsčiom, vėjas pūtė į nugarą. Prie perėjos atsistojęs laukė progos pereiti gatvę ir tai bedarant pasirodė mašina, kurie lėkė tiesiai į jį. Nutrenkė.
- Vyrai, kur aš esu? - atsibudęs paklausė Rutinis.
- Tau viskas gerai? Čia Gedimino prospektas. Tave nutrenkė mašina.
- Atrodo sveikas.
Atsistojęs ir aptikęs ant galvos nemažą gumbą nuėjo savais keliais. Grįžęs namo jis bandė jungti televizorių, bet tam nekylo rankos. Kambaryje viskas atrodė kitaip negu visada, šis kambarys jam atrodė svetimas. Visi daiktai buvo nuobodūs, pasenę. Jis nesuprato, koks žmogus galėjo gyventi tokiame bute. Nejaugi jis pats? Tą vakarą jis išmetė visus nereikalingus daiktus, tarp jų ir televizorių. Susitvarkė kambarį. Čia suskambo telefonas:
- Sveikas, gal nori susitikti? - į ragelį prakalbo mergina.
- O kas čia skambina? - paklausė vaikinas.
- Čia Laisvė.
- Puiku, kur susitinkam?
- Ant Tauro kalno 16 valandą.
- Gerai, būsiu. Palauk, o tu ..., - bet ragelyje jau nieko nesigirdėjo.
Lygiai sutartu laiku Rutinis jau buvo užlipęs ant kalno. Dairėsi aplinkui raudonos merginos. Bet ir po dešimt minučių jos nebuvo. Palaukęs pusę valandos nusprendė grįžti namo. Atidaręs savo buto duris pastebėjo, kad kambarys yra tuščias ir nykus. Jame nebebuvo televizoriaus, o švara darėsi nuobodi ir slegianti. Rutinis klausė savęs, kas toji Laisvė? Bet atsakymas niekaip neatėjo. Atsigulęs į lovą, bei pasivartęs gerą pusvalandį pagaliau užmigo.
Laboratorijoje visi buvo apsirengę baltais chalatais, nedidelio apie 1, 60m. ūgio padarai įvairiais instrumentais narpliojo žmogaus galvą. Išimdavo smegenų dalį, pakišdavo po specialia spinduline lempa ir dėdavo atgal į kaukolę.
- Padarykit, atsiminimą, kad jį primušė chuliganai arba, kad nukrito nuo laiptų, bei įstatykite guzą, - ramiai pasakė pagrindinis laboratorijos veikėjas, kurio balsas buvo panašus į paukščio giedojimą.
- Padarysime, kad jį nutrenkė mašina, - paukščio balsu juokėsi būtybės apsupusios žmogaus galvą.
- Tinka ir toks variantas. Kar, kar, - nusikvatojo vyresnysis.
Staiga už laboratorijos sienų pasigirdo sprogimas. Įsijungė pavojaus signalas. Visi skubiai išbėgo iš laboratorijos. Rutinis liko gulėti ant stalo. Dėl specialių atmosferos ir oro sąlygų jo smegenis greitai aptraukė kaulinis audinys, po kelių valandų užaugo plaukai. Netrukus žmogus jau judino galūnes.
- Kur aš, - sumurmėjo panosėje, bet visi tylėjo, kadangi patalpoje nieko nebuvo.
- Kur aš, po šimts pypkių, - suriko šiek tiek garsiau, tuomet atsisėdo ant stalo ir pasikasęs guzą galvoje apžvelgė laboratoriją. Atmintyje išniro, jog jį nutrenkė mašina, taigi logiškai pamąstęs suprato esąs ligoninėje. Tačiau spintose esantys indai su įvairiais žmonių organais, jam priminė siaubo filmus apie maniakus. Nuotrauka kur žali liliputai apsirengę baltais chalatais šypsosi ir mojuoja sukėlė baimę. Bet spjovęs 3 kart per petį, jis atsistojo ir toliau tyrinėjo aplinką. Žurnalai buvo parašyti spausdintomis raidėmis. Rutinis suprato, kad čia vyksta eksperimentai su žmonėmis. Vyrukui kuo greičiau reikėjo dingti iš čia. Atidaręs duris jis bėgo plačiu koridoriumi, kai staiga prieš jį išlindo vienas iš padarų. Abu sustingo. Tačiau žmogus paėmė ant sienos kabantį kirvį ir padalino žaliukį į dvi dalis. Perėjo kaip per sviestą. Jis nė negalvojo, kad gali būti taip linksma. Jo veide buvo šypsena iki ausų, adrenalinas ir endorfinas buvo geriausi jo draugai. Įbėgęs į kitą patalpą pamatė dar du žaliukus, kurie iš kart pasislėpė po stalu:
- Še jums, šūdžiai, - smogdamas per stalą sutraiškė juos.
Bet staiga jo pramogą pačiame įkarštyje sustabdė už nugaros atsiradęs padaras. Šitas buvo kiek kitoks. Ragai, uodega, kanopos ir cigaretė dantyse.
- Kam tu muši juos? Jie tavo draugai.
- Tai pas mus taip ir priimta žemėje, draugas draugą muša, brolis brolį.
- Ar žinai, kad jie gali padaryti tave laisvu? - neatlįžo Kanopinis.
- Tai, kad aš laisvas.
- Ne, tau tik taip atrodo, tu esi uždarytas laboratorijoje. Esi įkalintas.
- Kas toks būsi?
- Aš... Tu žinai kas aš toks, - kvailai nusišypsojo Kanopinis.
- Gerai, tu velnias, o aš žmogus. Arba sakai ko nori iš manęs, arba ir tau teks, - užsimojo su kirviu vyrukas.
- Gerai, gerai. Aš noriu, kad tu niekam nepasakotum, kas čia atsitiko. Ir už tai tau duosiu labai gražią merginą.
- Tai, kad aš pederastas.
- Ak, tu, bjaurybe, - kad supyko Kanopinis ant žmogaus, bet žmogus nepasimetė.
- Vienas... Trys..., - paukštelėjo tris kartus su kirvio kotu per galvą ir tas kaip mat dingo.
Koridoriaus gale jis pasigavo vieną iš žalių padarų ir prirėmęs prie sienos pradėjo tardyt kaip išeiti iš čia, ir kur anas randasi. Bet būtybė tik sakė, kad negali pasakyti, ir vaitodama maldavo, kad geriau užmuštų ją, nes jei pasakys tai bus labai blogai. Vyruką vėl užliejo euforija. Ant sienos pasiliko žalias šlapias antspaudas. Praspyręs duris jis atsidūrė rūsyje. Jame buvo matyti liukas. Atidaręs įlindo į vidų ir 10 min. keliavo pirmyn. Iš viršaus sužibo lempos, matomai dar vienas liukas, kažkur turėtų nuvesti. Palipęs prilipintom ant sienos kopėčiom, vyras atvožė dangtį ir pamatė prieš save netikėtą reginį. Buvo naktis. Prieš jį buvo Prezidentūros pastatas.
- Mat jį pikis, - nusispjovęs ant žemės Rutinis pradėjo garsiai juoktis. Po to laiko jam nerūpėjo - kas ta laisvė, ir kiti durni klausimai.
2011-03-01 18:14
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-03 18:29
augaviskas
iki laboratorijos scenos veiksmas turi kažkokį magiškojo realizmo prieskonį, bet po to staigiai visas reikalas nukrypsta gana neskoningo veiksmo filmo vaga, su nedideliu nukrypimu į šiuolaikinio velnio pasakos paveikslą...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-02 16:59
Exuss
Grįžęs namo jis bandė jungti televizorių, bet tam nekylo rankos :D
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-02 14:31
Artur Wilkat
Koridoriaus gale jis pasigavo vieną iš žalių padarų ir prirėmęs prie sienos pradėjo(,) tardyt(,) kaip išeiti iš čia( ) ir kur anas randasi. Bet būtybė tik (sakė), kad negali (pasakyti)"kartojasi žodis""( ) ir vaitodama maldavo, kad geriau užmuštų ją, nes jei pasakys(,) tai bus labai blogai (kam). Vyruką vėl užliejo euforija. Ant sienos pasiliko žalias šlapias antspaudas. Praspyręs duris (kaip galima praspirti duri???) jis

Norėjai konstruktyvios kritikos:)) Pažymėjau sklaiuteliuose daugumą:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-02 14:10
St Boleslof
būčiau dėkingas už konstruktyvią kritiką, patarimus.
pederastų kelių žodžių vapėjimai nedomina.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-02 12:11
nekalto_kūrybos_prasidėjimo_avis
Vargu ar verta.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-01 19:34
Damastas
Nezinau kaip vertinti, nes neaisku ar cia meginta drayti parodija ar tiesiog ipinti humoro. Mano nuomone nuo tokio eskizo tik prasideda didieji darbai redagavimo ir taskymo tai kas nereikalinga ar neskamba.
Ideja, nors nenauja, bet nebloga, ispildymas dar pakankamai zalias.

Kur tas tekstas skirtas suaugusiems ?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą