Rašyk
Eilės (72119)
Fantastika (2164)
Esė (1684)
Proza (10339)
Vaikams (2458)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Vis dar šalta, bet skaistūs saulės spinduliai užpilo vasario dieną šiluma ir jaukumu. Net blizgantis sniegas ir ledas kvepia pavasariu. Ir paukščiai jau traukia savo meilės giesmes pakelės krūmuose. Kai padvelkia pavasarinis vėjelis ir Magdės širdyje pasidaro šviesiau, atsiranda noras bendrauti, pasidalinti šiluma. Tad šįryt ji ir išsiruošė pas vaikystės draugę į svečius.

Užlipusi smarkokai plakančia širdimi ir šiek tiek pridususi į ketvirtą aukštą pabeldė į medines duris. Draugė Viktorija šypsodamasi ir šiek tiek manieringai pakvietė vidun. Nuo jos padvelkė energijos gūsis. Kadangi Magdė buvo nuolaidi ir tylenė, valdingajai Viktorijai jos draugija tiko ir ši greitakalbe ėmė pasakoti apie viską ir visus.

  Viktorija taip pat buvo gydytoja ir turėjo labai racionalią mąstyseną bei valdingą būdą. Pasitikėjimo savimi jai taip pat netrūko. Magdė šalia jos visada jautėsi saugiai, galbūt iš dalies dėl to, kad Viktorijos veido bruožai buvo panašūs į amžiną atilsį močiutės, kuri anūkę labai mylėjo ir visada gindavo.

  Moterys susėdo prie gražiai išraižyto ir apdengto Viktorijos nerta staltiese staliuko gerti arbatos. Sena vaikystės draugė negalėjo nepastebėti liūdesio šešėlio Magdės veide.
- Ilgiesi jo? – paklausė užjaučiančiai.
Magdė mechaniškai nusišypsojo ir nuleido akis į savo rankas. Bet ten pamatė vestuvinį žiedą, tad perkėlė žvilgsnį į staltiesę. Nežinojo ką atsakyti. Nors turbūt nereikėjo nieko sakyti – ir taip viskas buvo aišku. Nejaukią tylą vėl nutraukė Viktorija:
- Kaip darbas? – paklausė švelniai šypsodamasi.
- Sunkus, bet nieko. Visur pradžioje būna sunku – taip pat su švelnia šypsena atsakė Magdė.
  Taip, mąstė sau, darbas sunkiausias kokį jai teko kada dirbti ir atlyginimas mažiausias. Magdė niekada nesvajojo būti gydytoja ir šios profesijos neidealizavo, bet, panašu, kad laikui bėgant vis dėlto prasmę įžvelgti medicinoje pavyko. Priešingu atveju vargu ar ištvertų tiek piktų ir nelaimingų ligonių kasdien. Kita vertus, toks krūvis padeda pamiršti ilgesį, nerimą, vienatvę, kurie taip ir taikosi užklupti kaskart atsidūrus tamsioje ir nuošalioje vietoje.

  O ilgesys jau pavirto realiai nuolat jaučiamu akmeniu paširdžiuose. Vis dažniau aplanko abejingumas, liūdesys. Tik po ilgų pokalbių su mylimuoju per Skype kurį laiką vėl dvelkia pavasariu širdyje. Bet Magdė nenorėjo atverti savo sielos žaizdų Viktorijai, todėl kalbėjo apie tai, kad mylimasis tuoj atvažiuos pas ją, kad darbas naudingas, teikiantis daug patirties ir keliantis kvalifikaciją, kad tuoj, visai greitai, viskas pasikeis ir ištirps kaustantys sielą pilkos kasdienybės ledynai, pasipils iš jų džiaugsmo upeliai ir palaistys į gyvenimą išaugti trokštančius dvasios dirvonus..
2011-02-28 15:50
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-05-07 22:06
Mute
Ilgesingas švelnus  ilgesys >:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą