- netikėk manim -

netikėk manim.

ir be manęs ateina vasaros.
ir juodo ežero dugne lyg perlai dienos gimsta...
bėgančiam takely kasdien nusėda pėdos kažkieno negilios...
ir baltame it pienas rūko labirinte...
ir be manęs...
pulkai pakilusiųjų gervių negrįžtamai paklysta...

tu netikėk manim.

tave už sugrąžintą laiką aš parduočiau.
kai šiugždantis po kojom sniegas neleido būt vienai...
aplinkui šėlo vėjai, bet man kažkas kažką šiltai kalbėjo...
tik šiandien daug ko nebėra.
tu netikėm manim.
karštą žvilgsnį nejučiom aš nudažiau juodai.

jokiu būdu tu netikėk manim.

galbūt rytoj praras naktis dalelę stingdančios tylos...
triukšmingas balsas, draskantis visus tabu viduj,
nuklydusiųjų gervių taip ir neprišauks...

ir lietūs šniokš.
lašais apkraudami sunkias blakstienas...
tu netikėk manim...
net jeigu be manęs daugiau nebepakiltų vėjas...

kas naktį išeinu kažkur... tevedama nebesiliaujančio triukšmingo balso...
kuris man kažkada žiemoj...
kažką negrįžtamai kalbėjo...

tu netikėk manim.

nes kažkada ir aš...

labai labai tikėjau.