Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Mes rūkėm tyliai, negalėjau pakelti akių, pažiūrėti dar kartą į jo veidą nes tai būtų tolygu mirčiai. Na taip, jis mane lėtai žudė, buvo paslaptingas, kerštingas ir savotiškai mielas, o kartais įsivaizduodavau, kad jis mano asmeninis Paryžius.
Kartais naktimis, kartais jei užmigdavau, mintyse glostydavau prisminimus apie jį. Sapnuodavau. Paryžių. Mažas, žavias gatveles, juose klaidžiodavau apsvaigus, pigus vynas rankose, cigarete dantyse, naktis. Mano Paryžius, toks žavus, romantiškas Paryžius merdėjo ir po truputi virto skyle, bedugne su kuria turėjau susidraugauti.

Taigi mes rūkėmė. Akies krašteliu, stebėjau jo veidą, gilų žvilgsnį įsmeigtą į nakties žibintą. Man jis lyg dievas, nuosavas dievas, kurį garbinau tik aš. Jo juodi plaukai krito ant akių, jei tai nebūtų atsiveikinamas, turbūt būčiau švelniai patraukus juos nuo akių. Darydavau tai tūkstančius kartų. Gal būt daugiau... O dabar atiduočiau viską, jei dar galėčiau paliesti jį, o jis nenustumtų mano rankos. Skaičiavau mintyse, jaučiau, kaip pro šalį lekią laikas. Tyloje stovėjome jau valandą, jis turėjo pradėti.

- Klausyk, aš tave mylėjau...
mintyse užsimerkiau ir nebegalėjau klausyt, nenorėjau, girdėjau tik jo balso toną, tą pažystamą iki skausmo - toną, jaučiau, kad jam lengvą mane išstumti iš širdies, išgirdau tik paskutinius žodžius „ nebeieškok manęs, aš nebemyliu“
beprotybė apglėbė, kojos linko, tačiau neverkiau. Nukreipiau akis į dangų, viduje manęs kaukė milijonai vilkų, lyg prieš mirtį.

Nieko neskiau, garsą sukaustė tylą, gerklėje jaučiau gumuliuką, jis veržėsi iš širdies.
SPROGIMAS.
Aplinkui, tamsu.

Kai atsipeikėjau, jo siluetas tolo, naktyje, žibintų šviesoje.
Išėjo.
Vieną minute stebėjau žvaigždes, norėjau surinkti jas į delnus, arba paskęstų jų begalybėje. Žodžiu, tuo metu norėjau kažko, kas numautų kilpą, jausmų kilpą nuo mano kaklo.

Vėliau nuleidau akis žemyn ir uždengiau delnais. Ėmiau verkti balsu, viskas aplinkui griuvo, aš išnykau, buvau kitoj materijoj, kitam pasauly. Tik ten aš buvau Paryžiaus liūdna gatvelė. Dar vienas vingis. Dar vienas išėjimas.

Manyje dar kaukė vilkai, milijonai vilkų. Negalėjau likti ilgiau, turėjau grįžti namo, kur kitas gyvenimas, kur naktį verksiu į pagalvę, rūkysiu ir sapnuose keliausi po liūdną Paryžiu.
2011-02-25 17:58
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-10 19:56
d g
d g
kiling me softly with his song
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-27 12:00
Mushrooms
beraštė.
kaip visada, wecome to somebody world
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-26 20:44
Goslusis Džo
rūkėme, ne rūkėmė.

pseudointelektualu, welcome to my world
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą