Rašyk
Eilės (72398)
Fantastika (2188)
Esė (1688)
Proza (10379)
Vaikams (2460)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Atsimenu… Atvėpęs rausvo grindinio kraštas tarpdury. Auklėtoja ką tik ant stalo pastatė nuostabiai gražią dangaus spalvos vazą su bijūnų žiedais. Kaip nuostabiai kvepėjo diena…. Ėjo jis ir užkliuvo, įvirto pro duris. Taip garsiai dužo akinių stiklai ir mėlyni debesys nuo stalo su bijūnų žiedais… O koks juokas visur aplinkui!...
Jis atsistojo, bejėgėmis rankomis surinko šukes, bet ne visas… Kitų nebematė- jos įsmigom mums į širdis, vėliau pradės skaudėti…
Ir šiandien matau: rausvos grindys ir šviesos zuikutis jų vidury. Daug mažų suoliukų snaudžia palei sienas spalvotų drožlių užbarstyti. Medinėje lentynoje prie tuščio nuotraukos rėmelio stovi mėlynai dažyta molinė vaza sužalotu kraštu. Taip niekas jai ir neprilipdė nuskeltos dalelės. Mes tik žiūrėjom kaip gražiai ji krinta žemyn ir suspindi rausvam grindų fone.
O dabar kažkaip skauda...
„Neišsigąsk, tai aš... tik prisiminimas... “- girdžiu ataidint mintyse.
Šnabždesys. Juk nėra ko bijoti, nerimauti... O gal?
Atvėpęs grindinio kraštas tarpdury ir nuostabiai mėlyna suskilusi vaza. Ir kažkoks mažytis stikliukas įstrigęs giliai duria širdį...
2011-02-23 18:00
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-23 18:06
Tyliai po lapu
Vis tie prisiminimai...jie gražūs, bet ar ne laikas gyventi toliau, kurti naujus dalykus, naujas istorijas?
:)) sėkmės
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą