Rašyk
Eilės (72528)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10392)
Vaikams (2464)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 130 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Magdės grįžimas namo

Šįryt Magdė vėl pabudo anksti.. Lėtai bundančios sąmonės krašteliais praskriejusi pro mašinų  ūžesį, nuo lango sklindantį šaltį, švelnią prieblandą besiskverbiančią pro langą ji vėl gryžo prie širdies sopuliuko. Kiekvienąkart bundant jis pasirodydavo su tokia nenumaldoma skvarba, kad Magdė turėdavo budinti savo sąmonę šito jausmo sutramdymui. Žinojo, kad jei to tučtuojau nepadarys, greit skausmas nuspalvins viską aplink juodai kruvina spalva ir jai teks gyventi šitame sopulio liūne..

  Atsisėdus gerti juodos ir saldžios kavos palengvėjimo nepajuto, bet liūne taip pat neskendėjo. Kavos aromatas sugražino ją į netolimą praeitį... Tą rytą Magdė pabudo kitokiame pasaulyje. Ten kasryt skaisčiai švietė saulė, oras buvo minkštas ir tirštai persunktas įvairių gundančių kvapų. Bet mieliausias kvapas buvo šalia miegančio atletiško ir tvirto mylimo vyro. Vaikiškai tyras miego kvapas su subtiliu vyriškumo prieskoniu.. Jaudulio bangelės nubėga nuo kaktos per pečius ir nugarą. Ak, kaip ji norėtų vėl atsidurti ten, toli nuo šaltos ir pilkos Lietuvos. Vėl eitų, tiesiog plauktų spalvingomis šiltomis gatvėmis, pilnomis svajingų ir geraširdžių žmonių, užliūluota egzotiškų maisto ir kvepalų aromatų. Ten buvo taip lengva tikėti, svajoti, skrajoti padebesiais ir keisti savo emocijas, minčių eigą, įsisenėjusius įpročius. Magdė tiesiog visa buvo nauja ir kita. Bent jau taip pati jautėsi tuomet..

  Dabar liko ramybės nuojauta stebint krintančias snaiges už lango ir geriant įprastą iki kelionės kavos puodelį kasryt. Ilgeys vėl suspaudė krūtinę, ašaros susitvenkė akyse. Bet juk nepraverksi visą gyvenimą, - mąstė. Reikia tikėti ateitimi ir dirbti vardan jos. Šią mintį sustiprina užčiuoptas auksinis žiedas ant dešinės rankos, kurio viduje Magdė žinojo esant išgraviruotą ypatingą vardą. Neseniai duota priesaika, kurią šis auksinis papuošalas primena, ir modernioje bažnyčioje išgyventas gilus ir toks kupinas vilties ir ramybės šventas jausmas suteikė jėgų pradėti dar vieną dieną šiame pasaulio krašte – gimtame, bet tokiame negailestingame.

  Pirmiausiai reikėjo rasti darbą. Kadangi Magdalena turėjo vis dar galiojančią gydytojos licenziją, pirmoji vieta kur turėjo nueiti pirmiausiai buvo ligoninė. Po kelionės į saulėtą kraštą jaunoji moteris buvo įdegusi ir jautėsi lengva bei kupina entuziazmo pradėti darbus. Magdė jau turėjo patirties Lietuvos ligoninėse ir, tiesą sakant, jautė, kad lengviau būtų buvę likti čia ir ramiai dirbti prieš tai nepamačius  spindinčių ryškiomis spalvomis, modernaus dizaino, didžiulių užsienio ligoninių, kuriose, beje, tokie specialistai kaip ji buvo vertinami ir turėjo pakankamai neblogų karjeros galimybių. Bet štai ji šiandien eina į Lietuvos ligoninę dirbti, todėl ironišką šypseną reikėjo slėpti. Gilai po ja jaunoji gydytoja slėpė atjautą savo tautiečiams, kurią dar visai neseniai dirbant buvo sėkmingai pakeitęs susierzinimas.

  Kelionė slidžiomis ir šaltomis gatvėmis neprailgo. Magdei buvo įdomu stebėti lyg svetimšalei pro šalį einančių be galo susirūpinusių moterų veidus. Pasitaikė ir girtuoklių, kurios elgėsi įžūliai. Prasilenkiant su jaunų vyrukų gaujomis, nuo kurių keiksmažodžių linko ausys, norėjosi susigūžti. Bet bent jau sniegą kasantys garbaus amžiaus vyrai teikė jaukumo jausmą purvinai baltame peizaže.


  Įėjus į ligoninę pirmiausiai nosį palietė pažystamas nuo girtų benamių paprastai sklindantis tvaikas. Vienas toks kaip tik ir stovėjo priešais įėjimą ir valgė obuolį – kažkam širdyje prabudo gailestis. Dar čia pat koridoriuje ant gulto su ratukais gulėjo senyva moteris. Atrodė ir turbūt pati jautėsi našta visuomenei, pasauliui, Lietuvai, o ypač šalia stovinčiai provincialiai giminaitei, kuriai labiau rodos rūpėjo kaip ji pati atrodo nei kaip jaučiasi jos globotinė. Taip, pamąstė Magdė, ilgai netruks prisiminti ligoninės kasdienybę Lietuvoje.

    Dar socializmo laikais tebeatsiduodančiame priėmimo skyriuje Magdalenai greit buvo pasiūlyta gydytojos vieta. Kaip buvo įspėta, darbo bus daug, o atlyginimas toks mažas, kad net pasidarė šiek tiek graudu. Vienas ne taip seniai sutiktas darbininkas valantis žuvis išsidavė gaunąs didesnius pinigus. Bet nurijus kartėlį teko pasiūlymą priimti, kadangi mieste buvo tik viena ligoninė. O kai direktoriui užsiminė kad atlyginimas galėtų būti ir didesnis, pasijuto besielgianti labai nederamai. Matote, reikia norėt dirbti, o ne daryti tai dėl pinigų. Bet net ir dirbantiems ne dėl pinigų mokėti mokesčius reikia, ar ne?

  Einant namo Magdė jau šypsenos nebeslėpė. Sveika sugryžus į gimtinę brangioji. Čia, kaip matai, sielai nebus leista paklysti, - turėsi nenuilstamai dirbti dienomis ir naktimis kad išgyventum, ir bereikalingos mintys, kur išleisti atliekamus pinigus nekankins. Ačiū ir už tai...
2011-02-23 17:10
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą