arba ūkininko Zebediejaus našlė Leokadija rašo atsakymą į vakarykštį Tarakonių km. apylinkės inspektoriaus Stanislovo Farištos meilės laišką
Tu netikėli, lodoriau, sterva,
Vištos mėšle, rupūže raupuota!
Ar ilgai dar tampysi man nervą?
Ar ilgai tebeknisi man protą?!
Aš našlė, tad turėtumei gėdos
Man kalbas nešvankias rašinėti.
Ką? Jau tą bulvių maišą suėdei?
Jau patuštinai Zofijos klėtį?
Kai sutiksiu, tai kailį iškaršiu.
Tau galvoj tik paėsti ir „palkos“,
Niekam tikęs tingus kvailas parše!
Tai užeik. Gal paskaldysi malkų?