Tą dieną aš visus išduodu –
Prie sraigės kiauto prisegu spyną
Ir į voro tinklą - tvirčiausią audinį
Minčių ir pamiršimų - vynioju
Visus miestus ir gatves
Ramius ir saulėtus užutekius
Vėjuotus molus;
Išradimus, atradimus, stebuklus –
Apie kuriuos netyčia sužinojau;
Ir visus laiškus su prisipažinimais
Ar sąskaitomis ir svarbius dokumentus
Atbuline data išsiųstus
Pridengiant abejingumą.
Ir žmones, be kurių ir su kuriais
Aš gyvenau,
Kurių atsimenu tiktai fragmentus
Ir tuos, kurie prie kūno artimiausi,
O galbūt ir sielos, - jei ji yra;
Ir prie tvoros užmigusį benamį
Ir vaiką su ranka ištiesta prie šventyklos.
Ir viską ką žinojau ar ką pamiršau,
Sėkmės akimirkas ir nesėkmes;
Stepančikovo dvaro buką minią
Iškėlusią rankas į spindesį netikrą.
Visas gėles kadaise dovanotas
Su meile ar be jos,
Kurias sudžiovinau ir saugojau.
Ir viską į voratinkį
Besiplaikstantį rudeninėje pievoje,
Į voką ir atbuline data be atgalinio adreso.


zuikius ir sniegena




