Tėvyne. Kur tu?

Dabar žiūrėdamas į jauną dūšią,

kuri jau knygų nebeskaito,

kuri dar neužaugus lūžo,

aš tik matau prarastą vaiką,


Prarastą Lietuvai, prarastą brolį,

galbūt mes gimėm iš kitokio molio,

galbūt  apsvaigome nuo laisvės tvaiko,

tikriausiai nebeturim saiko,


Šiandien, kai pamatau jaunuoli,

jis nesupranta kam kentėjo,

kam dėjo galvas brolių broliai,

jis greit išskris, su pirmu vėju,


Ateis rinkimai, ju bus dar,

ir visi norės tik cia dabar,

sakys kaip būti gera, buti Ponu,

o dirbti kam dabar malonu?


Visi čia vagys, kiek pažiūri,

kiekvienas sukčius jeigu turi,

kiekvienas vargšas jeigu skursta,

o geria? nes geriau nebus. ne.


Stebiu mūsų tėvus vagotus,

atrodo jie turėjo protus,

juos vedė laisvė ir troškimas,

tai ko sustojom, kas klampina?!


Apie senolius.. man skaudu kalbėti,

jie tie kurie už viską sumokėjo,

o gali ašarą nubraukt, parodyt rėtį,

parodyt kiek jiems atlygio byrėjo byrejo.


Kodėl išvyje rusą, su rankom kruvinom,

nustojom buti mūsų ir tapom aukso samanom,

kodėl dabar nekyla rankos, už artimą tą priešą von!

O tvoros kyla... tolsta krantas. Ar dar sugriši Lietuvon?