Kai nebegaliu galvot,
išsunkiu vaikystės votis, silke
sužvilga skarda, kažkas
padeda suprast ir išsigąst,
imu kaltinti kitus
kartus.
Tik geležim dantis sukandęs stovi
mano vilkas – stebiuosi net vartus pravėręs:
nebūna taip,
išmesk, težūna.
O tas pavojus, suvoktas vėlai kine –
tik televizorius, krantai
įrėminti žalių kraštų, lietus
šaiposi ir šį sekmadienį vėlyvą,
metas.
Į judesius erdvėj, alyvas
ryju dieną, naktį – purvas,
bangos – kalėdų naktį šventą,
lemtis vis sako man žodžius, į ežerą
aiškius rašo ženklus, į mane
artėja ši mirtis kasdien, gal beturiu
mažai ugnies, šviesos, užuodžia
duonos kvapą rytas.
Duoda garso radijas manasis, linijom praeina,
dar jaučiu, kaip turi būt pas kitą žmogų kitas
esmės neranda, nei parduotuvės rojaus
pabuvusio ilgai, į šiaurę kojom
taip pat išeisiu
po kelių parų.
Daug ženklų, daug kontrastingų vaizdų, episodai šuoliuoja vienas po kito... Tačiau, jausmas toks ryškus! Taip ir jauti, kaip išsidėlioja iš episodų-kaladėlių eilėraščio nuotaikos. Labai patiko.
Vis dėlto, eilutės pinasi akyse. Pavyzdžiui, pirmą kartą skaitant gavosi ne "duoda garso radijas manasis...", o "duona - garso radijas...", tai ne kažin kaip skambėjo. :) Kai tiek daug ryškių simbolių, ryškių žodžių, sunku išlaikyti sukoncentruotą dėmesį. Mirgamarga.
Man patiko:)
Savitas, o tai turi skleisti visi kūrėjai. Vietom man pasijautė blaškymasis, jausminis išsikrovimas ir bandymas atrast kažką, sutalpinti kur... Tai gerai, eilius dinamiškas, kintantis, bet turi savo. Patiko:)
Prisiskaičiau čia visokių komentarų, tai pasakysiu tik viena - kartais reikia mokėti ne tik parašyti, bet ir skaityti, ir ne tik skaityti, bet ir suvokti ką skaitai.
Macte Animo, mano galva, labai išmintingain paporino. Iš tiesų, toks įspūdis, kad autorius nepaprastai nori rašyti, bet giliai viduj nėra apsisprendęs, ką ir kodėl, vardan ko. Atskiri vaizdiniai galėtų būt pagrindas savarankiškiems tekstams.
Beje, Gmitės argumentas, esą, rašyti suprantamai - tai rašyti rašykiškai,- pribloškė. :) Reik suprast, kad, neva, rašyti taip, kad suprastum tik pats,- yra gerai. :) Jei visi kuriantys pradėtų stengtis rašyt kuo nesuprantamiau, t.y., taip, kad turinį ir pasirinktos raiškos paskirtį skaitytojai privalėtų spręst lyg uždavinius,- būtų galas viskam. Am. :)
Tekstas labai sunarpliotas. O tas pirminis variantas - buvo dnr? Aha, man tasai irgi labiau patiko.
Gerame tekste turėtų išryškėti kažkoks pagrindas - tai, kas norima pasakyti. Net jei kuriama iliuzija apie pagrindo nebuvimą. Čia mintys yra geros, įvaizdžiai gražūs, tik vaizdas toks, kad norėta pasakyti per daug. Ir tada tekstas išsibarsto.
Raiška irgi ne per geriausia. "kažkas padeda suprast" - aišku, bet "kažkas padeda išsigąst"??? Nesakom juk taip, ir poezija nepateisinsi, nea. "išmesk, težūna" - nelabai aišku, kas norėta pasakyti. Trečioj strofoj pats periodas pasidaro gana gremėzdiškas. Kažką reikia trumpint tenai arba skirstyti. "duoda garso" ir "linijom praeina" - kažkaip labai nelietuviškai suskambėjo. Ai, jau tictac sakė, kartojuos.
Patiko: Kai nebegaliu galvot/ išsunkiu vaikystės votis..., besišaipantis lietus, į ežerą rašomi ženklai ir rytas, užuodžiantis duonos kvapą (priešingai, nei tictacui), ir - į šiaurę kojom :)
Lyginau su pirminiu variantu ... ir pirminis atrodo geriau :) , įtikinamiau, nors gilinantis - kiekviena frazė link mažiuko rebuso - manau skaitytojams kelia skirtingas asociacijas.Pasąmonės sukurti vaizdiniai bus gan skirtingi.Lengvai "nesimpatiška" frazė - geležim dantis sukandęs , aplamai įvaizdžiai grubokai šokinėja čia - ten , kalbama apie pojūtį savą ir rytas užuodžia (gal kiek arčiau būtų - svaigsta rytas) Nevykus pirma paskutinės strofos eilutė duoda garso - žargonizmas (iš rus.) linijom praeina ? - irgi kažkaip ...:) Tiek - trumpai ir subjektyviai ... o už savotiškumą - ir ieškojimus - 4
mintis turi būti nuosekliai gvildenama ir palaipsniui atskleidžiama. to pasigendu, nes kelis kartus skaitydama, tebeieškau veiksmų logikos. sakiniai neturi jungiamosios grandies, labai šokinėji. skaitytojas nespėja paskui tave, nespėja sukurti vaizdinio, o jau siūlomas naujas.
pereikime prie gerųjų naujienų. prilaikai potencialo kurti. kiekviename posme surasime eilučių vertų dėmesio. smulkmenomis pakrautų sakinių - nesigailėk. brauk. Pavyzdžiui, čia skaitoma ir pritariama:
<...> geležim dantis sukandęs stovi
mano vilkas – stebiuosi net vartus pravėręs <..>
arba:
<...> dar jaučiu, kaip turi būt pas kitą žmogų <..>