Nakties etiudas

Ištroškau ramybės, ramios minčių tėkmės. Lyg lygumų upės vanduo palengva srūventų amžiną išmintį į šviesos jūrą. Manyje glūdi tokie patirties klodai, apie kuriuos tik nujaučiu, bet menkai išmanau. Skubėjimas patirtį tik talžytų kalnuotos upės slenksčiuose.
  Kaip įprasta kreiptis į jį, visagalį -viešpatie, nuramink mane. Bet viešpats manyje- aš rimstu pati ir elgiuosi taip, kaip lemta. Lemtį nusako mano elgesys, paremtas nuojauta ir patirtimi. Palengva jaučiu ramų tekėjimą savo gyslomis. Ateina nusiraminimas ir ateities numanymas. Tikėjimas ateitimi. Atkaklus gyvenimo kelio įveikimas.
  Aš rami einu pasitikti savęs...