Viskas per ponį

Pasiskolinau rudenį
Savo nesuturėjęs,
Vėjas. Tūkstantį mylių per valandą
Gatvėm praėjęs,
Nesugebėjęs lėčiau.
Tavąjį smarkiai taupiau,
Bet nutik tu man taip,-
Pamačiau suvenyrinį ponį už stiklo,
Išleidau. O su manim susidėjęs
Tapo kaip vėjas.

Vienas iš mūsų grąžins,-
Ponis tikriausiai.
Spintelėje rasi.
Gerai uždaryk ir daugiau nebeskolink:)