Rašyk
Eilės (72403)
Fantastika (2188)
Esė (1688)
Proza (10376)
Vaikams (2460)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 31 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Dar niekad taip garsiai ir įkyriai netiksėjo laikrodis. Tada prisimenu - naktis. Nuraminu save, jog viskas normalu, taip ir turi būti. Profilaktiškai giliai įkvėpiu, iškvėpiu, po to visą procedūrą pakartoju dukart - kaip to moko „ramybės specialistai“. Ir tada - vuolia, kažkas manyje pakinta, rodos, grįžtu ten, kur yprastai gyvena visi „normalūs“ žmonės ir kur retsykiais gyvenu aš.

Dievinu tas akimirkas, kai pasaulis atrodo taikus ir tyras. Kai viskas atrodo paprasta, o viduje ramiai čiurlena sielos upeliai. Jeigu, kaip sako biblija, yra rojus - tai jis atrodo būtent taip. Žingsniuoji gatve pasišokinėdamas, daug šypsaisi (stengiesi tvardytis, kad neplyštų raumenys, bet iš tos laimės, pamanai, bala nematė, jeigu jau mirti, tai dėl šypsenos), negali atsigrožėti gamta, žmonių tyrumu. Sutinki seną bumbeklį, kuris atrodo labai mielas ir žavus, - prieini, apkabini ir eini toliau.

Išaušta rytas, pragysta gaidžiai, žolė pasidengia gaivia rasa. Žiūri į vieną tašką tarsi mankštintum akis, bet ne dėl to, jog patiktų sportas, tiesiog kitaip negali. Ir visgi po tiekos pastangų ateina rūkas. Nieko nematai, nieko negirdi, nieko nenori... nieko ir nedarai. Savijauta tokia lyg ant tavęs būtų užkritęs pianinas, ant jo stovėtų nusipenėjęs dramblys ir specialiai šokinėtų (jeigu ant tavo kūno dar neįsispaudė visi klavišai, po antro ar trečio šuolio atsiranda visi iki vieno).


Psichiatro išvada - sunkus pažeidimas ties genialumo ir beprotybės riba, antrojo laipsnio sutrikimas fantazijų ir realybės pagumburiuose. Gydymas - milžiniška dozė miego, žiupsnelis (pasi) tikėjimo, lašas realybės, du šaukštai savianalizės, viena stiklinė šviežiai spaustos meilės ir vienas didelis riebus spyris į užpakalį. Prognozės - miglotos.


Po metų... Kruopščiai žingsniuoju plonyte linija. Tikslas - išvysti šviesą. Užgesinu lempą ir einu miegoti.
2011-02-10 11:01
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-04-07 22:48
Dvasių Vedlė
Na, taip, pasitaiko visokių dienų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-10 16:06
Mylista sutinka su viskuo
Rašymas yra puikus saviraiškos ir savianalizės būdas. Iš teksto matosi, kaip jaučiat pasaulį ir save tame pasaulyje.

Man atrodo, kad šis rašinėlis buvo rašytas sau, o čia įdėtas tik šiaip sau. Todėl nedera jo vertinti nei tiegiamai nei neigiamai.

Šiaip, skaitytojui paprastai patinka, kai autorius rašo skaitytojui, o ne sau pačiam. Bet būna išimčių.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą