rašyk.lt: Kūriniai / amžinas mokinys / Po mirties

Po mirties

Aš virsiu vėju,
Vėju galingu,
Šiaurės, pietų,
Rytų ir vakarų.
Aš galingai vaidensiuos
Visur,
Ir būsiu visur vienu metu.
Skausmą versiu audromis
Bei pasivertęs uraganu
Šelmiškai siausiu šiam pasaulį.
Ir tik kely,
Nuvargusiam beduinui,
Būsiu pats didžiausias džiaugsmas.
Aš tik virsiu vėju,
Nes nebijau nei mirties
nei gyvent...

Blogas komentaras Rodyti?

2011-02-09 10:59

vanigera

Nė vienas nežinome kuo būsime pa mirties, bet pasvajoti galima:) Eiliukas veržlus su bandymu sukurti ir realizuoti save po mirties.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-02-09 00:41

Jus tina

Puiku jau tai, kad žmogus bando susikurti nežinomos ateities viziją. NEVERTA LOGIKOS IEŠKOT PO MIRTIES :).
Ji reikalinga tik žemiškame gyvenime. O toks vaikiškas maksimalizmas suaugus gali virsti visai gerom eilėm. Autorius juk 'mokinys', ir dar 'amžinas'... Palinkėkim išmokti!

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-02-08 22:22

latentic

vėjs galėtų įpusti kokios nors dvasios, bet teįputė didelę slogą. tik tiek..

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2011-02-08 22:10

latentic

Atseit uraganas didžiausias beduinų džiaugsmas? hm...o didelis vėjas yra nencų ar čiukčių džiaugsmas, o lietus ir vėtra tik lietuviams? Dar ta paskutine eilute - geriau būtų arba nei mirt nei gyvent, arba nei mirties, nei gyvenimo. Čia parašyta vienetui, manau...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2011-02-08 21:38