Rašyk
Eilės (72398)
Fantastika (2188)
Esė (1688)
Proza (10379)
Vaikams (2460)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Buvo žiema ir lauke smarkiai pustė, vėjas laužė lieknas medžių šakas. Tokiu oru geriausia buvo šiltai būti jaukioje namų aplinkoje. Mažoje trobelėje šviesiame kambarėlyje sėdėjo mergaitė. Šiuo metu, kada taip pustė, mergaitė vardu Marija sklaidė fotoalbumą, seną, dulkiną, atrastą močiutė spintoje. Nuotraukose šmėžavo plačių dėdžių ir tetų figūros, viena iš jų ir buvo jos močiutė, numylėta, vienintelė pasaulyje tokia močiutė. Mergaitė nesuprato, kodėl vienoje nuotraukoje labai seniai matytas dėdė, kažkodėl nebe ateinantis ir neatnešantis saldžių pyragėlių, guli keistoje lovoje sudėjęs rankas, aplink jį dega žvakės ir kodėl močiutė, bei kiti, sustoję šalia miegančio dėdės yra tokie liūdni, kodėl močiutės veidu rieda ašaros,... Mergaitei nepatiko ši nuotrauka. Joje nebuvo džiaugsmo nei šypsenų, vien skausmas ir liūdesys. Vien ore sustingusi tyla, vien niūrūs ir nežinia ko išvarginti žmonės. Mergaitės akys krypo į kitas nuotraukas su daugybe nepažįstamų žmonių. Vienoje nuotraukoje sėdėjo rami ir labai graži mergina, kurios akys žibėjo panašiai kaip močiutės. Kažkas buvo parašyta po nuotrauka, tačiau Marija dar nemokėjo skaityti. Ji nenorėjo dėl to trukdyti savo močiutės, šį šaltą žiemos vakarą tyliai snūduriuojančią. Bet Marija įžvelgė didelius močiutės bei tos merginos panašumus: mėlynos akys, ilga, bet graži nosis, lūpos, nors mergaitė negalėjo patikėti, kad čia jo močiutė, nes niekada dar tokios nebuvo mačiusi...

Pavargusi užvertė didelį ir storą nuotraukų albumą ir pažvelgė pro langą: atrodė lyg snaigės peštųsi tarpusavyje, o jas nešiojo vėjas, kuris išdažo raudonai veidus ir nuo kurio reikia slėpti plaukus. Marija žiūrėjo į didelę laukymę, apgaubtą baltu, švariu sniegu ir nieko daugiau nematė: tik sniegą, tik baltą dangų. Taip buvo ramu, nė gyvos dvasios. Žmonėms kartais taip trūksta tosios ramybės, kurioje buvo Marija... Bet mergaitės mintys klydo į vasaros dieną, kai ji smėlyje žaidė su draugu Justu, kai močiutė draudė jai ir jos draugui, rudenį išvykusiam mokytis į miestą, valgyti smėlį. Mergaitė tada močiutės neklausė. Marijai patiko žaisti su Justu, valgyti smėlį, jai labai patiko vasara. Tada ji nebuvo viena...
O žiema dar nemanė trauktis...
2011-02-03 09:23
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-18 09:49
Dvasių Vedlė
Kokį tikslą turi nuotraukų albumas? Mergaitė nuotraukoje? Miręs dėdė? Kokį tikslą turi prisiminimas apie valgytą smėlį? Justą? Kokį tikslą turi visas šis kūrinys? Parašytas vien dėl to, kad norėjosi, be jokio juntamo tikslo...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-04 23:26
ŽivilėZab
Labai trumpas. Ir klaidos...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-03 17:00
viskasbusgerai
Čia ir bėda, kad galvoji. Vaiko pasaulį suprasti įmanoma tik įsijautimo būdu. Suaugę tiek visko prigalvojo, kaip vaikams būna (ramu, baisu ir panašiai), kad ramų ir džiugų vaiką retai bepamatysi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-03 14:52
drūta
Na taip, gal ir per mažai įsijaučiau, tačiau galvoju, kad gal maža mergaitė dar nepatyrusi gyvenimo, kurį regi nuotraukose, mergaitė yra visiškai viena kambaryje ir jai labai ramu, nors už lango stūgauja vėjai, bet kartu ir liūdna. Aišku, gal reikėjo, kad mergaitė bijotų - nežinau...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-03 14:02
viskasbusgerai
Nu, tikrai, taip jau ir matėsi nuotraukoj močiutės veidu riedančios ašaros... na, nebent močiutė susiorganizavo sau spec.fotosesiją ašaroms stambiu planu :)
Įdomu, kaip atrodytų tekstas, jei autorė bent milimetriuką pabandytų įsijausti į mergaitės išgyvenimus. Tuo tarpu dabar pritempta nerealiai. O nuo pagraudenimo "Žmonėms kartais taip trūksta tosios ramybės, kurioje buvo Marija..." tai net supykino. Nei ta ramybė tekste atskleista, nei apskritai jos yra.
Siūlyčiau autorei truputį į gyvenimą išeiti pačiai, panerimauti kaip reikiant, tada pasikamuoti ramybės ieškant, tada pa-išgyventi, o tada jau apie tai ir parašyti. Antraip labai jau tušti tie žodžiai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą