Rašyk
Eilės (72403)
Fantastika (2188)
Esė (1688)
Proza (10376)
Vaikams (2460)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Parašiau internete draugui, kad noriu tapti rašytoju. Gavau atsakymą, jog visų pirmiausia, geras rašytojas net miega su knygomis, o ne su moterimis, o nuo skaitymo jo nestiprūs kvadratiniai minusinukai susiriečia į apvalius kaulinius Henrio Millerio akuliorius.
    Pasakiau jam, kad noriu išmokti skaityti knygas. Draugas parašė manąs, jog pradedantysis rašytojas privalo (šitą žodį jis nemenkai paryškino ir dar pabraukė) susirasti knygų knygą, kurią skaitė amžių kartos, kuri dar iki šiol nepradėjo dvokti pelėsiais ir su kuria galėsiu nesiskirti džiaugsme ir varge. Aš, žinoma, tokios knygos nesu matęs, todėl paklausiau jo, kaip tokią didybę gauti. Jis man neatrašė kelias dienas, matyt uoliai netinginiavo dirbdamas prieš šventes. O Šventųjų Velykų rytmenty iš jo aš gavau sveikinimą tiesiai į mano namo pašto dėžutę.
    Prisėdau prie svogūnų lukštais apiberto stalo ir sugalvojau norą, mat dar ir mano vardadienio tądien pasitaikė. O tada išdrįsau perskaityti draugo keverzonę, raitytą raudonu mokytojo rašikliu. Jis tiksliai nupasakojo savo palinkėjimus man (minėjo geltonos spalvos gyvybės pradžią, o aš puikiai išsiaiškinau, kad tai kiaušinio trynys). Ten kur turėjo būti parašyta „P. S. aš pamiršau tavo trisdešimties litų skolą, nes dabar šventės... „, jis atskleidė tos knygos pavadinimą - tai Šventoji Biblija.
    Nėra nieko geriau nei per šventes skaityti šventą knygą. Mano loginiais apskaičiavimais tai turėjo atnešti laimę ir saugumą, o juk dėl jo stygiaus aš ir pasinėriau į internetinį bendravimą.
    Keturias dienas skaičiau Bibliją, netrumpintą ir ne vaikišką versiją. Aš negalėjau susikaupti, tie paukščiai už lango visaip vaipėsi ore kaip sportiniai lėktuvai, lyg susitarę nuvilioti mane nuo knygos. Parašiau draugui, kad knyga be galo nuobodi, na nebent tos mistinės vietos, kur burtininkai ir Mozė praskyrė Raudonąją Jūrą, ar užsiliepsnojęs krūmas, kuris mokėjo kalbėti.
    „... Iš tikrųjų, aš neperskaičiau tos Biblijos. Buvau šokiruotas, jog žmonės tiek daug apie ją kalba, o ji pasako tiek mažai. Visa ta magija, kurią žada kunigai, tai melas, nėra ten jokios intrigos, kažkokie personifikuoti poteriai. Nepatiko. Tu klydai, drauguži, Biblija ne ta knyga, su kuria galėčiau miegoti... „ - šitaip aš parašiau savo draugui.
      Kitą sekmadienį nuėjau į bažnyčią. Išklausiau pamokslų, klupėjau kai paprašė, stovėjau kai visi stovėjo, žegnojau kaktą ir pečius. O po mišių dairiausi medinės būdelės išpažinčiai. Reikėjo išteisinti tą pranešimą, kurį paskelbiau internete.



(Mes-karaliai, knygynai pilni klaunų, kurie mus linksmina, net ir tada, kai liūdna, mes įpratome prie iliustruoto, kietaviršio pataikavimo, kurį nusiperkame, labai įpratome.)
2011-02-02 00:53
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-02 13:23
drūta
Man tai patiko: nėra sunku skaityti šį pasakojimą, yra gerų ir įdomių minčių su kuriomis sutinku, ir visai nenuobodu, o atvira.
Rašytoja tapti ir aš norėjau tik nesuprantu kaip knygą galėčiau parašyti (neturiu tam tiek kantrybės). Žinau, kad reikėtų atsiduoti vien rašymui, bet to neužtenka, dar reikia sukurti istoriją, ne banalią, o labai tikrą, prasmingą. Manau, būti rašytoju - nėra lengva!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-02 09:30
Ciklono Kalavijas
Šiaip nėra labai blogas, bet ir nėra labai geras. Pradėta buvo gerai, paskui atsibodo tas pats motyvas - laukia draugo pranešimo, o apie knygų knygą jau buvo aišku nuo pat pradžių, todėl tai nesukuria jokios intrigos, ir nereikėjo taip stengtis dirbtinai ją kurti. Man tiko pradžia ir pabaiga - mintys skliausteliuose, o su visu kituo siūlyčiau daugiau padirbėti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą