Šiaurės Rytų Bliuzas

Kada nors aš sugausiu tuos debesis lietingus
Ir paversiu juos ežeru ant mūsų grindinio
O mano kojos - bailės,
Nes vidury orbitų tavo saulės nemačiau.

Kada nors aš išrasiu tropikus ir krioklius,
Pasėsiu šiaurėje tas palmes,
Bet pernakt jos bus išjuoktos,
O ryte jos jausis nuogos.

Kada nors aš pavogsiu visą kaubojų smėlį,
Ir kruopelėmis surinksiu kopą,
Kad virš lygumų stovėčiau,
Virš įžeistų buvusių šiauriečių.

Visą savaitę nebematau gimstančių vardų,
Ypač tavo, visgi šalta,
Jiems neužtenka gatvės žibintų ant mūsų grindinio,
Jie nori vaikščioti pakėlę galvas.

(Aš irgi.
Galvą į saulę.)