PrisipazinsiuKūrinys parašytas konkursui Kelionių ekspresas
Baltos kojos, akmenuota papėdė, kalnas snaudžia, o aš nemiegu.
Ir kas rytą šviesai tamsą suėdus, kaimą bundantį tyliai stebiu.
Rasa žvilganti laižo man kojas, kaip velniūkštė braidau aš po ją
Saulė teka kaitros išbadėjus, o Provincija, – tu tobula!
Klausi, ką aš jaučiu – laimę, džiaugsmą, ramybę.
Klausi, ką aš girdžiu – bitutes ir paukščius.
Klausi, ką užuodžiu – sodus, šieną, gėlynus.
Klausi, ką aš matau – šiaudo kaimo stogus.
Glostau šunį ir katę, ožką, arklį, vištas,
Avį, karvę ir triušį, raudonąsias kiaules.
Geriu vandenį tyrą, iš šaltinio gelmių,
Nuostabiausia satyra – būti kaimo vaiku.
Taip keliauju kas rytą, tuo pačiu takeliu,
Ir kaskart nematytų vaizdinių atrandu.
Stovi kupetos šieno, žaginiai sukrauti,
Guli Vingis Nausėdas ant šiaudų nurėžtų.
Stveriu smilgą nuo kelio, dantuliais ją sukandu,
Pakraipau šviesią galvą, dalgį žolei galandu.
Ramunelė baltoji jau mojuoja už mylių,
Skinu gležnąją švelniai ir skaičiuoju, ar myli?
Aš devintam danguj, nulijus lietui, nuoga sušoku tango nejučia.
Vėl saulei pasirodžius muzika netyla, tiesiog tuomet čia skamba „ča ča ča“.
Aš debesiui sušuksiu „BIS BIS BIS“ kartoki, ir vėl niūniuosiu muziką galingą,
Nors čia ne Puerto Rico, ne Maldyvai, bet nuotykių, kelionių, džiaugsmo, Meilės man nestinga...
Čia vasaros kerai it burtai veikia žmones,
Įkvėpus gryno oro, bėgi aštuoniom it voras.
Raikai nektarą, gaudai vabalus, kvėpuoji dangumi,
Ar rasi tokią vietą, kur gali pabūt su savimi?
Ką dar užuosti nori, išgirsti, pamatyti?
Ko dar paklausti knieti, sužinoti, ištirti?
Begalybė troškimų būtent čia išsipildo,
Atvažiuoki, drauguži, ši vietovė žavinga.
