„Pamiršti neįmanoma“.
Du žodžiai apgobė skraiste
Šilta, šilta, švelnia tokia.
Troškimas klykė, šaukė:
Priglusti! Apkabint!
Deja... Riba. Dora.
Įdiegtas sąmonėje etiketas
Tarsi gyva žaizda staiga
Atsiveria: gi nevalia!
Ir ašara tyki, romi
Su liūdesio sūriu skoniu
Paniro sniego patalan.
„Pamiršti neįmanoma“!
Ir dviejų žodžių aidą
Godžiai gėrė vakaras.