Rašyk
Eilės (74269)
Fantastika (2201)
Esė (1498)
Proza (10537)
Vaikams (2511)
Slam (49)
English (1139)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Lengvas vakaro skaitaliukas

Atsigauti žuvies krautuvėlei sekėsi sunkiai. Ilgą laiką sudaužytą vitriną dengė lipni juosta ir seni laikraščiai, todėl siaučiant audroms vidun spraudėsi šaltis ir drėgmė. Dėl pavogtos žuvies savininkas Kastytis neteko daugybės pinigų. Lyg to būtų maža, Smiltoje atsidarė dar viena žuvies krautuvėlė, kurią, panašu, žmonės greitai pamėgo. Dažnai pavakary su Gunde besibastydami gatvelėmis matydavom, kaip Kastytis nusiminęs pakabina kortelę „Uždaryta“, užrakina duris ir braukdamas kojomis sniegą spūdina namo.

Mums tai keldavo liūdesį, nes Kastytis buvo Norberto tėtis. Kai ateidavom į svečius, jis visuomet šypsodavosi plačia auksine šypsena ir vaišindavo mus saldžiais žirniukais.

Pastaruoju metu vengėm lankytis tuose namuose, o ir su Norbertu rečiau susitikdavom, mat šis arba žvejodavo, arba sėdėdavo už prekystalio. Jaučiau kaltę, nes pingvinas juk atsirado iš manęs. Nebegalėdamas ilgiau tverti pasidalinau mintimis su Gunde.

– Dabar nieko nebepakeisi. Užuot skundęsis, galėtum tiesiog padėti jiems, – svarstė juodaplaukė, ties žodžiu „padėti“ pakeldama abu antakius. Po galais, ir kaip jai tai pavykdavo.

– Tu teisi. Jau ryt ryte aš irgi žvejosiu! (Smiltoje kiekvienas bent kartą gyvenime dalyvavo žvejyboje.)

Taip ir padariau. Atsikėlęs anksčiau už saulę papusryčiavau prieblandoje, tyliai uždariau namų duris ir pasukau link jūros.

Tik staiga virš mano galvos, sukeldama vėją, praskrido sniego gniūžtė. Atsisukau – Gundė.

– Manei, leisiu vienam smagintis? Nė nesvajok apie tai, – išrėžė mergina ir liuoktelėjo man į pašonę. Ji buvo šiltai apsirengusi ir užsimaukšlinusi lapinę kepurę, kuri slėpė pasiutusiai juodas plaukų bangeles.

Ir tada man vėl kažkas nutiko. Visur aplink sumėlynavo dangus, jame kits kitą gaudė plunksninių debesų katinai. Mėlyje plūduriavo balta, rods, ką tik nudažyta valtis, ir sklido makiažo kvapas. Valtyje sėdėjo užsimerkusi Gundė. Kažkokia moteris, atsukusi man nugarą, dažė jai lūpas arbūziniu atpalviu bei vedė pieštuku aplink rudas akis (žinojau, nors ir buvo užsimerkusi). Po to ėmė pudruoti kumptelėjusią nosytę ir balkšvus skruostus. Išgirdau burzgimą, bet negalėjau pasakyti, ar tai motoras, ar debesų katinai. Nors valtelė siūbavo, visa kosmetika dengėsi preziciškai tiksliai. Paskui visažistė kažkur pranyko, – tik tada supratau, kad tai buvo Gundės mama, – o mano gražuolė atsimerkė ir pažiūrėjo smigiu žvilgsniu.

– Užkibo! – sušuko ji azartiškai. Kad ir ką Gundė bedarydavo, atrodydavo, kad tai mėgstamiausias jos užsiėmimas.

Apsižvalgiau, lyg būčiau atsibudęs nepažįstamoje vietoje. Sėdėjau ant apversto kibiro. Priešais taip pat buvo įsitaisiusi Gundė. Keliskart patryniau akis. Po mumis – storas ledo sluoksnis. Tarp mūsų – eketė.

– Jaučiuosi, tartum sėdėtume „Pas Eduardą“ ir romantiškai pusryčiautume,  – leptelėjau. Mergina nieko neatsakė. Gniaužė rankose kepurę, o nebevaržomi plaukai raizgėsi į visas puses ir hipnotiškai bangavo. Staiga kompanionė kažką atsiminė.

– Ei, užteks žvejoti. Kai ką sugalvojau! – suspigo ji. Mano jautrioms ausims tai nuskambėjo kiek per garsiai.

– Na na? – susidomėjau. Gundei į galvą šaudavo tik genialiausios mintys.

– Paslaptis! Turėsi eiti su manimi užrištomis akimis, – sukikeno.

Teko paklusti. Gundė išsitraukė iš kišenės šaltą medžiaginę nosinę ir užrišo man akis. Tada tvirtai paėmė už rankos ir nusivedė. Ėjau lėtai ir neužtikrintai, vietomis slystelėdamas. Kartą netgi išsidrėbiau ant sniego visu ūgiu, tačiau atsistojau. Po to pajutau, kaip kopiam į kalną, o mūsų kojos smenga į sniegą.

– Mes jau čia, – iškilmingai pareiškė vedlė ir man buvo leista nusiimti nuo akių nosinę. Buvom ant Žaliųjų kalvų. Priešais mane driekėsi neaprėpiama jūra. Apačioje – Smiltos miestukas su visais nameliais išsirąžęs palei krantą. Rods, galėjau įžiūrėti ir pingvino skulptūrą. Prie kojų gulėjo balta valtis, ant kurios krašto sėdėjo Norbertas. Prie manęs visu kūnu glaudėsi Gundė.

– Na, gal įgula teiksis užimti savo vietas? – nekantriai paklausė Norbis.

Visi sukibom į valties šonus ir pradėjom stumti. Kai valtis pamažu pakrypo virš šlaito, greitai sušokom į vidų ir pasileidom žemyn. Naujagimiai vėjai išdykaudami kuteno mūsų veidus, kai skrodėm šlapią sniegą. Ir tada Gundė ir Norbertas choru suriko:

– Su gimimo diena, kapitone!

Jų žodžiai taip ir liko kažkur vidury kalvos, nespėdami kartu su skriejančia valtimi. Tik nusileidęs atsiminiau, kad tądien buvo mano gimtadienis.

2011-01-11 16:43
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-09 15:48
Mylista sutinka su viskuo
Šitai daliai turiu daugiausia priekabių. Visa skalbykla. Padarau reveransą, mojuodamas skrybėle ir iš anksto atsiprašydamas už nemalonią kritiką.


"Atsigauti žuvies krautuvėlei sekėsi sunkiai. " - žuvis yra greitai gendantis, greitos apyvartos produktas. Tai ne brilijantai. Parduotuvės ištuštinimas nėra taip tragiškai nuostolingas. Pats pirmas sakinys skamba neįtikinančiai.

"vidun spraudėsi šaltis" - labiau tiktų "smelkėsi". Spraudžiasi kūniški sutvėrimai.

"Dėl pavogtos žuvies savininkas Kastytis neteko daugybės pinigų. " - kelių dienų apyvarta nėra "daugybė" pinigų.

"Lyg to būtų maža, Smiltoje atsidarė dar viena žuvies krautuvėlė, kurią, panašu, žmonės greitai pamėgo. " - skamba labai neįtikinančiai. Net ir daugiatūkstantiniai miestai retai turi žuvies parduotuves. Jeigu žuvis - turistams, tai kokia ten prekyba žiemą? Žuvies parduotuvės nėra romantiškos vietos, žmonės jų paprastai greitai nepamėgsta. Tiesą sakant, žmonėms dzin.

"Mums tai keldavo liūdesį, nes Kastytis buvo Norberto tėtis." - keldavo liūdesį - perdėta frazė.

"vaišindavo mus saldžiais žirniukais" - ar čia vaišina vaikus, ar jau dvidešimtmečius? Skamba keistai.


"Nebegalėdamas ilgiau tverti pasidalinau mintimis su Gunde. " - nesuprantu, ar čia turi skambėti ironiškai? Ar rimtai? "Pasidalinau mintimis" skamba taip, lyg būtų atliktas sudėtingas apmąstymas. Jeigu rimtai - tai labai perdėta. Jeigu ironiškai - tai nesuprantu, kam ta ironija?

"Dabar nieko nebepakeisi." - geriau - "To kas įvyko, nebepakeisi". Nes kitame sakinyje ji sako, kad jis turi pakeisti esamą situaciją - padėti jiems.


"svarstė juodaplaukė" - skamba taip, lyg "juodaplaukė" būtų išskirtinė ir visuotinai atpažįstama jos charakteistika . Panašiai kaip lapė ilgauodegė ar vilkas pilkas. atrodo, lyg būtų sekama pasaka. Nemanau, kad to buvo siekiama.

"– Tu teisi. Jau ryt ryte aš irgi žvejosiu! " - skamba vaikiškai.

(Smiltoje kiekvienas bent kartą gyvenime dalyvavo žvejyboje.)  - jeigu visi žvejoja, tai kas perka žuvį parduotuvėse?

"Atsikėlęs anksčiau už saulę papusryčiavau prieblandoje" - žiemą saulė vėlai teka. Ar tai reiškia, kad atsikėliau vėlai?

"mano galvos, sukeldama vėją, praskrido sniego" - "sukeldama vėją" skamba taip, lyg judėtų dideli oro srautai. "suvirpindama orą" ar panašiai būtų ne taip perdėta.

"– Manei, leisiu vienam smagintis? Nė nesvajok apie tai," - atrodė, kad jie ruošiasi dirbti, kad išpirktų sąžinės kaltę, bet pasirodo, kad tai nerimta, kad jie ruošiasi smagintis. Nenuoseklu.

"pasiutusiai juodas" - be reikalo kartojama apie juodus plaukus.

"Ir tada man vėl kažkas nutiko. " - tai gali reikšti bile-ką. Galima sugalvoti vaizdingesnę frazę tai vietai. Beje, vizija, kuri seka po to, mano manymu yra pasisekusi, vaizdinga ir graži.

"– Ei, užteks žvejoti. Kai ką sugalvojau!" - pažaidėm ir užteks? Geri norai išgelbėti žuvies parduotuvę jau užmiršti, žuvies nepagauta, einam pažaisti į kitą smėlio dėžę. Nerimta, nenuoseklu. Darosi apskritai sunku suprasti veikėjų poelgius. Panašu, kad vyksta bile-kas.

"Mano jautrioms ausims tai nuskambėjo kiek per garsiai." - "jautriom ausim"? Skamba perdėtai. Ką išvis norima pasakyti tuo sakiniu?

"Gundei į galvą šaudavo tik genialiausios mintys. " - ji neparodė nieko genialaus. Tie perdėjimai darosi erzinantys.

"Teko paklusti." - skamba taip, lyg ji būtų jį prirėmusi pistoletu.


"šaltą medžiaginę nosinę " - žodžiai "šalta" ir "medžiaginė" beveik nieko nepasako.

"Naujagimiai vėjai" - gražiai pasakyta.

"Ir tada Gundė ir Norbertas choru suriko" - du žmonės - ne choras.

"Tik nusileidęs atsiminiau, kad tądien buvo mano gimtadienis." - jeigu sveikina su gimtadieniu, tai žodis "atsiminiau" netinka - jie jau priminė, kad gimtadienis, nebėra ką atsiminti. Gal tiktų "susivokiau" arba "pagaliau supratau".


------------------------


Na, po visų šitų priekabių galiu pasakyti, kad kūrinukas žaismingas, nerimtas, netgi paikas, ir tie vaikiškumai, prie kurių kabinėjausi, gal būt prideda to jausmo. Truputį panašu į vaikų darželio istorijas su perdėjimais ir pafantazavimais. Jeigu to buvo siekiama - tai pasisekė. Skaitėsi visai lengvai, gan maloniai. Bet ilgo tokio teksto nesinorėtų skaityti.















Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-24 21:57
drugelis7
Įdomu, bet pritarčiau Ntropija Y Rakatė nuomonei :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-22 16:14
Irna Labokė
Tikrai labai gražiai rašai. Lengvai, romantikos yra neperlenktos.Ppatinka mažyčiai fantastiški nukrypimai, kaip antai pastraipa "Ir tada man vėl kažkas nutiko (...) negalėjau pasakyti, ar tai motoras, ar debesų katinai... "
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-12 22:39
Laukinė Obelis
Gražu. Net nežinau, ar norisi kabinėtis prie kelių mažų smulkmenėlių. Šis gabaliukas gana vientisas. Nors ir nedaug pasakyta, bet nepamirškim, kad tai tik didesnio kūrinio dalis. Gražūs lyriniai nukrypimai. Nuotaika puiki. Viskas puiku.
Šį kartą ir balų duodu su malonumu, be abejonių :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-12 14:04
pilkė_
šita dalis man pasirodė kaip tuščių tarpų užpildymas. Kažkaip. Papasakota gražiai. Geras vakaro skaitaliukas :). Kažin, kaip tenai baigsis su tuo pingvinu.Chm.
Lengvam skaitaliukui netiktų, kad kitądien bangos išplautų jo lavoną.
Lengvam skaitaliukui netiktų, kad jis grįžtų, ir dar parsivestų savo alter ego.
Geriau gal parsivestų pingvinę. Arba įkurtų Pingvinų Smiltą su didelėmis žuvies atsargomis.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-11 19:15
ja Il
lengvai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-01-11 17:27
begemotas_
patiko kad nepamiršai pingvino. manau kitose dalyse apie jį dar ką nors sugalvosi. veiksmas išties paaugliškas. su dažymusi nelabai pavyko bet čia dėl patirties stokos. chi. sakiniai taisytini kai kurie, bet tai netrukdo. kažin ar bus išspręstas krautuvėlės ''klausimas''?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą