Mylėjau stipriai,
mylėjau keistai.
Graži buvo meilė,
skambėjo laukai...
O liejosi jausmas
kaip liejas krantai.
Ir žaidžia vaikai:
džiaugias jų akys, juokias veidai.
Meilę man skleidė ošimas laukų,
skleidė vakaro tamsoj
laukimas šviesus,
žvaigždė nemari ir malda,
prieš miegą močiutės tarta.
Mylėjau stipriai,
mylėjau ilgai.
Man meilė spindėjo, nors
buvau neregys.
Mylėjau lengvai...
Man meilę skleidė delnai,
švelnūs,
šilti kaip šviesa.
Seniai pamiršta tikrų žodžių galia:
Žinok, mylėjau tave...