Niekada nežinai valgant kiaušinį,
Ar išsiris viščiukas,
Ar apsinuodysi dioksinu.
O kai lyja varlėm iš po žemių
Ir gandrai juokdamies snapais kala,
Kyla noras išsikepti gebenę.
Niekada nežinai, kai myli raudonplaukę,
Ar gandrai ką atneš daržų kopūstynėn,
Ar nunuodys tave gardžiu klofelinu.
Kaip princesė Ateh, apgauta ir belytė,
Arba kaip Kunčino Tūla.
Turiu gerą naujieną, pigioji lėlyte--
Pavadinsiu tave ne Varėna, o Ūla.
Galėsi tekėti atgal į Gardino sritį.