Tirpsta svajos kaip sniegas rytmetinis,
Skraido paukščiai aukštai pakilę,
Jų sparnai išduoda kvapą pirminį,
Kraujo kvapą pavasary sužydintį.
Karūnuoti žvėrys išmina kelią,
Per aukso kelią-aukštai galvas kelia,
Sninga krištolas elnių parade,
Jie susirenka savo malonumų aukščiausiojoje skalėje.
Ir aš taip pat čia įkalinta tirpstu,
Nuo žvilgsnių, kurių nepažįstu,
Gal gyvensiu, o gal aš numirsiu,
Ir sapnuosiu elnių vaikystę.
Tirpsta sniegas, vis tirpsta ir tirpsta,
Aš-statula, negyva ir šalta,
Į elnių puotą vėl aš nuvyksiu,
Kitaip nesuprasiu, kas yra „šilta“.
Stingdančiai žiemai.
2002/2003 m.