Nutrauk tylą garsais.
Išmokyk mylėt sušalusia širdį,
Neleisk tikėt, kad mirė džiaugsmas.
Tu saulė-
Aš dangus.
Žodžiais keliuos kas ryta,
Jais kalbėti moku,
Rašau, išlieju tau save.
Dainuok dainas,
Kurias lietus mums kūrė,
Prisimink praeitas dienas,
Liūdesį, skandintą džiaugsme,
Kai už lango pasišiaušęs vėjas,
Grojo netikro džiaugsmo simfoniją...
Neleisk tikėt, kad tai jau mirė,
Kartu mes tai kūrėm.
Vakarais, nurimus garsams
Griuvėsius vertėm pilimis.