Laukimas

Kai obelys baltai pražys,
Geltonos pienės, pūku virs,
Sėdėsiu vienas pagiry,
O nerimas vis kils many.

Kai kaitrūs saulės spinduliai,
Išdegins manyje žaizdas;
Aš lauksiu, lauksiu visada!
Turi sugrįšti pas mane!

Netrukus lapai auksu virs,
Gimtas šakas vėliau paliks,
Sėdėsiu, lauksiu nesvarbu!
Jau greitai grįši, aš jaučiu.

O kai šalna apsups mane,
Ir pirmos snaigės virs pūga,
Sėdėsiu vienas pagiry,
Žinau, dabar jau ateini.