Išnykčiau erdvėj, kad būčiau kartu su Tavim.
Gyvenčiau šalia lietumi ir saulės šviesa.
Neleiščiau sukaist ar sušalt dienoje ar vienišoj naktyje.
Gyvenčiau. Šalia. Būčiau Tavo viltis, kuri neištirps niekada.
Būčiau angelu baltu ir cukrum arbatoj iš ryto.
Sėsčiau drąsiai kartu už gyvenimo vairo.
Net jei norai ir svajos kažkur tai išnyko
Gyvenčiau šalia. Neleiščiau liūdėt naktyje.
Išnykčiau į viršų, kad tik ne žemyn...
Nes ne viskas kas lengva kyla aukštyn.
Įlysčiau į vaismedį gardų, beprotiškai gardų,
Ir augčiau Tavo sode po nuglostytu langu.
Bet gal ne dabar- dar nekilsiu aukštyn.
Dar pabūsiu, apglėbsiu Tave, verkiančioj sausio nakty.
Gal ne dabar. Palauksiu. Palauksiu vėjų stiprių,
Ir matysim kur jie nuneš mudu abu.