1.
Nei eiti, nei plaukti -
laukai, miškai
lyg žalios sienos.
Mūsų lūpos
gaudo šiltą orą,
mūsų plaučiai
lyg balionai pūčias.
Mūsų kojos
dar nesenos -
miestų gatvėm kaukši.
2.
O menuliukas
virš galvų
lyg akyse - krislas,
varvina į žemę
šaltą,
drungną liepsną.
Kriaušės, obuoliai bijos
į snieginą žemę
kristi,
šernai,
šeškai
mėnesienoje,
lyg mūsų palapinėse -
norės pasislėpti.
3.
O lieptelis,
po kojomis,
toks plonytis
tarsi šiaudas,
ir mėnuliukas,
tarp vyšnios šakų -
neišsitenka.
Regiu ir save -
upės ratuos,
save -
niūrų ir pasišiaušusį,
tau eilėraščius
rašantį.
4.
Tu, mane šauki.
- Nereikia.
Aš tave šaukiu.
- Nenoriu...
Mums,
šilto oro trūksta.
Man, tavo nuogo kūno
reikia.
Iš suknelės -
stangrios krūtys veržias
ir mėnesiena
mūsų veidus prausia,
ir aš einu namo,
kaip veršis,
nors dieną, naktį -
šala, lyja.