Pakilęs vėjas iš miegų
Pažadino praeivius.
Nebuvo ten gėlių,
Nebuvo meilės,
Atjojęs princas iš toli
Pasiūlė savo ranką...
Tai buvo vakar,
Taip arti,
Ir debesys tada
Per baltą dangų plaukė...
Ir tau atrodė peranksti,
Tu ištarei palauki,
Manei plazdensi amžinai,
Ir savo laimės lauksi...
Bet kai nuvyto gėlės,
Muzika kai baigės...
Gailėjais tu,
Galbūt prieš mirtį,
Kad tąkart princui atsakei,
Kad nedavei jam meilės,
Ir tau krūtinėje paliko jausmas,
Kad viskas ką gavai – tik skausmas...