Kelias

Mes šią kelionę pradedam vienodi-
Prieš Dievą ir pasaulį visiškai nuogi.
Nežinom laiko ir nenorim būt panašūs,
Į tuos, kur maudos aukso spindesį.

Kai saulė nusileidžia, miegam.
Mes nepavydim, neapkenčiam nieko.
Kai saulė pateka - nubundam su aušra
Jiems šnekant didelių žmonių kalba.

Tik metams lyžtelėjus mus akis tuo raudoniu
Suprantam - mažų žmonių didelės svajonės...
Mes degam, tirpstam, liejamės ir stingstam.
Ir žmonės dideli/maži rūke pradingstam.