Jis, Vienišasis

O didingas bekrašti! Pasakyk, sudėliok man žvaigždes,
Kad suprasčiau, ką lemta patirt, kol klajosiu,
Jei nutarčiau pabūt su savim, jeigu moterį šventą sutiksiu
Jei Amonas vaduosis mirtim ar Mardukas man strėlę įsūdys

O didingas! Tavo rankose – vizijos šviesios, mano sapnai
Ūkanoti ir niūrūs, bet brangūs – vien tik damos iš moterų rūmų
Ko vertos! O didingas bekrašti... Iš Gyvenimo knygos eilutę
Kas antrą dangumi užsimarkstęs atskleisk, išramstyk, kol dar laikas

Ei, Anu! Senstu aš: nematau, nematau aš savęs. O sugrubusi oda
Nerias buivolu, šutina prakaitas, musių išnerštas
Ir kokia tad prasmė Babilono žynių, jeigu tu užsimerki
Nebenori paviešint iš moteries einančio keršto?

                            - - -

Aš savim abejoju dabar – tai ar verta man buvo užgimti
Ir sutikti klajoti ton pus‘ kur prie visa apglėbiančių meldų
Skalbė Kapa ir gydė neturtėlius Senmutis žilas
Aš keliauju pasaulin toks vienišas, gimęs iš Nilo...

2011 m. sausio 2 d. 18: 00

*Mika Waltari knygos Sinuhė egiptietis motyvais