Juodų aistrų
Bedugnėn nublokšti,
Tamsos beprasmės
Skaudžiai nugalėti,
Be gailesčio
Likimo sutrypti
Paršliaužiam
Į gyvenimą tylėti…
Iš naujo atsivėrusias
Kraujuojančias žaizdas
Išlaižome kaip šunys,
Atokaitoj sugulę…
Tik skausmo,
Užsilikusio širdy,
Nedrįstame iškaukti
Į mėnulį…
2002
2003-10-28 23:18
Patiko ir man
2003-10-28 13:57
Juodos aistros - cia blogio simbolika?
bet, hmmm, juodos aistros labai patraukliai skamba.
gerai sudetas eilius,
taciau ideja apie zaizdu laizyma ir kaukima i menuli - nelabai originalu...
2003-10-28 11:58
Taip, tokia tiesa...
2003-10-28 10:45
chiort pabery, tai kas apie mane dabar ispliurpe!!!! ;)))
/////
2003-10-28 10:37
Liūdnas, stipriausias- paskutinis sakinys...
2003-10-28 09:46
Labai geras paskutinis sakinys... Juk tikrai taip būna, o mes liekam tokie bejėgiai.
2003-10-28 09:04
Paskaitai šį eilėraštį, komentarą dienoraštyje ir susimastai ... ar ne apie mane? L. geras - / / / / /.