Siela

O miela siela
Kodėl kaip vejas lakstai viena po kiemą
Bedievis vienas
O tu juk nori but drauge
Keleivis kūnas skęsta skausmuose
Kodėl tu siela kankini jį
Jei tu esi nuo Dievo man skirta
Juk nemirtinga tu esi
Gyva ir čia ir ten ir namuose
Kodėl aš nejaučiu gaivos
Kaip šaltinio gėlo atgaivos
Kodėl dievulis prieš priimdamas tave namo
Gerai dar pagalvos
O gal tavęs išviso nėra manyje
Gal siela mitas velnio mano kelyje
Kuris praris mane
Ir sielos nebeliks daugiau
Kuri tiek džiaugėsi būdama žmogaus pavidale