Popierinis lėktuvėlis

Prašvilpė popierinis lėktuvėlis virš galvos. Susiglamžė vargšai jo sparnai, o vėliau ir pats supleškeno žvakės liepsnose. Matyt, nusikaltęs buvo. Dievas baudžia nepaklusniuosius. Kenčiu stebėdama ugnį. Aišku, gera, šilta, smagu, bet degina bjaurybė. Iki žaizdų išlydo odą. Nors ne man, lėktuvėliui, bet vis tiek graudu. Sudegė skraidinamas meilės laiškelis, liko tik pelenai. Ir tai gerai, bent prisiminti bus ką. Pasidėsiu pelenus degtukų dėžutėje prie lovos. Bus mūsų tragiškai žuvusios meilės aukuras. Žinau, net vabaliukai turi gražesnes kapines, bet man patinka kasryt stebėti tavo sumišusį ir baimės pilną žvilgsnį. Ir gerai, bijok. Man patinka žaisti su degtukais. Patiktų stebėti kaip ir tu degi. Pragaro liepsnose.

Barškinasi už lango nudžiuvusi slyva. Bevaisiai medžiai neįdomūs, gal ir ją reiktų padegti? Ne, kaimynai neleis. Ech, nėra laisvės. Artėjančiuose rinkimuose nebalsuosiu. Ir nedrįsk savavališkai pasisklebti mano širdies karaliumi. Ištremsiu iš savo gyvenimo su visa širdimi. Vienu skausmu mažiau.

Ištaškyk meilės žodžius iš balų. Gal tada patikėsiu. Kitu atveju, nesirodyk. Neišgydoma mano paranoja. Maniakė. Degtukų fėja. Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Tik jau ne zuikelis ar katinėlis. Aš alergiška gyvūnams. Na nebent barškuolė. Barškučiai man nuo mažens artimi. Skimbčioju kasryt. Tradicijos visagalės.

Kryžkelėje sustojus niekada nesidairau. Menkas malonumas eiti ten, kur žinai, kas tavęs laukia. Staigmenos įdomiau. Net aš kartais noriu viską mesti ir išlėkti pas tave. Traukiniu. Autobusu. Taxi. Autostopu. Bet tuomet atsiduriu kryžkelėje. Kaip dabar. Keistas tas gyvenimas, kasdien atveda į tą pačią kelio atkarpą tik kitame kelyje. Paradoksalu. O kryžkelės nieko gero nežada. Na gal tik kryžių atvaizdus. Mintyse. Nors su ugnimi įdomiau. Ją gali jausti. Kaip vyšninio saldainio kvapą ant lūpų. Šerkšnu pasidengusių, bet visad saldžių.

23: 59. Laikas slenka nesigėdydamas. Nemiegu. Stebiu lėktuvėlio pelenus. Gal atgis kaip koks feniksas. Įtarumui nėra ribų. Beribis naivumas. Ne šventas, bet vis tiek savas. Toks tokį traukia.

Gal ir pasiilgau tavo širdies. Dabar naktimis joks tuksėjimas netrukdo miegoti. O vis tiek aš nemiegu, klausausi. Bet nėra ko. Trūksta triukšmadarės. Pamerksiu gėlių prie degtukų dėžutės. Amžiną jai atilsį.