Laike,

Laike, mano teisėjau niūrus,
nekalk prie kryžiaus manęs.
Nekankink, nežudyk.
Aš meldžiu - pagailėk.
Aš meldžiu - patikėk...

Kad ėjau taip ilgai,
kad klupau ir griuvau
Ir dėl savo klaidų
aš labai pavargau.

Tad suklupęs prie tavo
galingų pečių.
Vien tik gailesčio menko
Vien paguodos meldžiu.

Mano ašaros - kraujas.
Tavo kūnas - kalnai.
Tad priglauski mane
ir pamiršk, kas blogai.

Laike - mano karaliau
ir prieše žiaurus.
O kaip aš norečiau
tave sustabdyti.
Nors vieną minutę,
man meilę gražinti.