Prie kiaulpienėmis užžėlusio, geltona puta užvirtusio tako styro į šermukšnį atremtas sniego kastuvas. Namo langai seniai išdaužyti: tik retai kur dar saulės spindulys blyksteli, atsispindėjęs nuo neiškritusios iš rėmo stiklo šukės. Juzapo čia nebėr. Tądien išėjo į miestalį cigarietų ir grįžo kraujais pažliugusia burna. Kažkoks nematytas apyjaunis vyriokas prie parduotuvės įkibo į atlapus, keliskart atsivėdėjęs trenkė į dantis, sulig kiekvienu smūgiu sušvokšdamas:
- Še, žalty! Čia už tėvą! Čia už motiną! Čia dar už Onytę! Tave patį Sibiran, bl...! Per tave vienas kaip b… ant svieto likau! Še, bl…!
“Gal ramiau bus nukaršti kur nors toliau, ” pagalvojo.