Snaigėm į sažinę

Pelenai snaigėm krita į sąžinę.
Toj vietoj, kur retkarčiais daužydavos širdis,
Nerimas išsirausė apkasus
Ir lyg vėliavą iškėlė apatišką veido išraišką.

Tu negalėjai matyti giliau.
Nė vienas nenorėjom, kad tu giliau žiūrėtum.
Taip ramu, po kambarį skraidanti kandis
Hipnotizuoja jausmus nutekėti į nežinią-

Sielos kanalizacijos kanalais.
Atrofuodamiesi smegenys siunčia signalą
Ranka-Burna, Ranka-Burna, iki galo,
Kol žodžiai - pikti vandalai

Išsprūsta iš burnos į burną, studentiškai,
Su dūmų debesiu.

Kiek ilgai dar galėsi slėptis nuo minčių?