Tuštuma ateina ir grįžta,
Nesulaukus šaltos pabaigos
Kur upeleis arbatos nubėga
Mergaitė kapo tylos.
Ir nukris medis nuo lapo,
Pakibusio virš tuštumos.
Aš ne aš, ir ne eisiu,
Išlošiu delną tešlos,
O pyktį, pagavus, pametus
Atsitiesiu po beržo žieve
Man reikia augti į nieką,
Nes niekas išaugs į mane.