Skaičiau ir skaičiau - ir tyliai, ir garsiai - bandydama suprasti, ar skyrybos ženklai būtų pagelbėję, ar viską sugadinę, ir kiek iš viso yra galimybių šį eiliuką suprasti, priklausomai nuo to, kur taškas ar kalelis (bent jau mintyse).
Bet atsakymo neradau...
Įdomu, ar autorė apie tai mąstė?