Pajutę
savo vertę -
maudos Aldonos, Vandos
ir guli, ant nuogų stalų
it karvės -
pilvus išvertusios - vantos.
O, sunkūs debesys
netikėtai užplaukę -
nuplaus visas
kelio dulkes.
Kris žiedlapiai
į mūsų pražydusius,
pražilusius plaukus,
ir nutols - mūsų -
naktys ir dienos
it gulbės baltosios.
O rytoj -
be žemuogių, aviečių -
tuščiomis rankomis
į namus negrįšime -
viržių medaus lyžtelsim,
ir sugrįžę -
į gimtinę - gintarinę -
naujus lizdus suksime,
ir išsivanosime
ąžuolinėmis,
beržinėmis vantomis,
tegu ir mums, vyrams -
po kojomis -
naujos mintys -
kaip bitės ropoja.
- O ar, ilgai gyvensim -
gavę Amžinąją pensiją
bet Laikui bėgant
iš rankų
lazda slysta,
apleidus gimtąjį lizdą.
Ir aš, išsiprausęs
išsivanojęs -
šviežiomis vantomis -
naujus langus,
duris sudėsiu
ir mano namuose neliks -
Praeities svylėsių,
ir pelėsių, pakol
nesupelėsiu -
gavęs Amžinąją pensiją.