Dangaus šukės

Konsulas nusprendė, kad tau lemta mirti
Atominė bomba sprogsta tavo širdyje
Suskyli tik į dvi puses ir nežinai ar jos tai tu

Sugyžta pienas nepradarytas
mąstai, kad ten tik raganos padargas

Sugrįžta lapai po žiemos kančių
Susrūva gatvės purvinų kačių krauju

Jie mušas net tad kai šventės
Sužimba eglės būn šviesu

Pažiūri į tave akelės rudos
Jos tikisi, bet nežinai kodėl

Aistringas bučinys bando tave gaivinti
Bet nežinai ar tai ne minios palmės lapai

Suplyšta dangus į milijoną šukių,
bet niekas to taip ir neusprendė.