Vėl dulkės gniaužia kvapą
Ir pėdsakų vilties nėra šalia,
Per tavo liūdna sapną -
Neteko niekada pamilt Tave...
Ir jausmo ugnį karštą,
Vėl brandinu tuščiam narve.
Per vyno upes teka -
Negimusi širdies kančia...
Kai rūko masėj žvelgėm
Nebyliom akim -
Nuo meilės iki neapykantos -
teskyrė ji...
„Žodis“ pirma mintis kilusi iškart...