Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Rūstūs suskeldėję amžių akmenys dabina bevardžius gigantus. Sargyba nemari tylos rūke paskendus vaiduoklių skraistėm apsisiautus virpina keleivio sielą. Kūnai akmens gyslom nusėti gniaužia delnuose kardų rankenas, iš po samanotų antakių deimantinės akys blizga, gyvatės šlapiose žalsvuose plaukuose kasas pina. Rodos štai, nusipurtę amžių pėdsaką, pakils nelabieji ir privers vienišo praeivio kelionių troškimą nekalta, saldžia romantiko mirtimi.

  Žodžiai ištarti - smulkių basų pėdų maži žingsneliai, lietaus lašeliais teškantys amžių tylos šventovėje, tartum žalioj lapijoj baikštūs balandžiai, pasklidę virpina drėgną tvaiką. Giliai samanose paskendęs, kerpėm apkibęs ir gebenių globai atsidavęs šulinys išminties snaudžia. Pasieksi jį galėsi pažvelgt į pažinimo bedugnę ir pajust dirginančius protą ir stingdančius sielą minties jaudulio prisotintus virpulius. 

  Realybes drama pinasi įstatymų dogmų pakraščiuose, laiką verčia jaustis pigiu žaislu. Butelio kakliukas slepia tikrąjį veidą, rausva spalva seniai baltai kelią užleido ir regis prabėgo kelios dienos, o laikrodžio baterija seniai laiko nemato, teks prisukt pakabuką - „Cibulį“. Tereikia vieno kvailio, lašelio sėkmės ir štai naujai iškeptas tautų valdovas šiepiasi minios pusėn. Pasiek piršto galiuku, ką seniai norėjai delne stipriai pirštais išplėšęs laikyti, ragauk besoti puotos desertą, jausk švelnu geležies prieskoni ir silpstanti tuk, tuk... Tystantys šešėliai saulės laidos ženklai, akys negirdi ką joms sakai, neturi tu dievo ir kitus kvailais laikai, gyveni sau duotais pažadais. Juk vienas ryžtasi pažadinti monstrą tik kvailys arba niekdarys - bailys, kuris pragaro vartus atvertus vargiai išvydęs gali suklysti, šaukdamas savo išganytojo vardą.

Žingsnis žengtas, bato kulnas jau smeigia lapais aplipusią drėgną žemę. Rankos drėgnos drebančios, nevalyti nagai laiko rentinio dangtį, lyg paskutinį „Bulbash“ degtinės butelį. Kerzai slysta, tačiau granito plokštė ima pasiduoti beviltiškam jėgos protrūkio sukeltam priepuoliui kelti ir ridenti. Proto čia jau nebereikia klausti, viskas galima vardan vieno svarbaus, būtino, verto, laikino gyvenimiško ir nuspėjamo tikslo. Dangtis žlegsėdamas slysta, sustiprėjęs alsavimas išduoda kūno kančių programos pabaigą. Išsprogusios pampstančios akys rodos tapo paipiktintom veido nuomininkėm, tuoj paliksiančiom akiduobes, tapusias laikina nepageidaujama ir vargiai pakenčiama priebėga nuo kartaus prakaito keliamo smogo. Paskutinis dvesiantis virpantis atodūsis apvainikavo pergalingą džiovos iškankintų plaučių kosulį.

  Ištiesta kupra, beprotiškas šiurpus karksėjimas, šalia numestas „lomas“ ir žaibo greičiu skrendanti lengva dvasia permatoma mantija šarma padabinančia žolę. Neturi ji šeimininko ar taisyklių sumišusių su pareigos jausmu atsisakius būti proto tarnaite ir davusi įžadus pačiam Juodžiausiam tarp juodų. Tėvas šio aitvaro rūstus pasaulis, motina saulė šviesi ir karšta, protėviai mėnulis ir  pilnaties šešėliai, sidabru siluetą tavo išdabinę.

- Neriaumok slaptingasis tave gali išgirst nakties įnamis. Traškančios šakos išduoda, kelias vienas ir tu jį žinai - Paliesk karštą viešnią neprašytą, tačiau visuomet tavo laukiamą draugę.

  Fotografas negalėtų užleisti akimirkos drugeliui, norinčiam išreikšti pagarbą gamtai ir pagaminti dar vieną stambų nariuotą miško pilietį, nesudrebėtų  paparacio objektyvo linzė, šaudama į nekaltą šou žvaigždės įdegusį užpakalį, tačiau žmogaus akys nėra žvelgusios į šaltesnį ir banalesnį paveikslą tą karštą naktį prie senųjų „Žaliųjų grotų“. Tik vienišas „Litekso“ dujotiekio sargo Rimuko riaumojimas gadino idilę.
- Nekenčiu savo darbo, ir tų prakeiktų bomžų. Tesilsi jų sielos ramybėje. Iki pensijos tiek nedaug ir kartu taip toli.
2010-12-06 23:47
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-05 19:43
Dvasių Vedlė
Gal visgi geriau būtų buvę palikt eiliuotą? Dabar gi sunkiai skaitosi: nei tai proza, nei tai poezija. O ir pačių sakinių mintis sunkiai suvokiama.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą