roželė

-padovanok man kojines.
-ką?
-padovanok man kojines, sakau.
tai buvo šviesi, miela, kiek apvalaina mergytė ir kartais atrodė kad ji padaryta iš cukraus. mes vakar buvom perbride upelį - nuo krioklio iki tiltelio, taigi prašymas buvo visai logiškas. tačiau tuo metu mane laikė prisirišusi pagyvenusi dama liūdesio pilnu veidu; kartais aš aišku kiek pakildavau, bet niekada aukščiau debesų, o, kaip žinia, ilgai laikant debesyse galvą galima gerokai peršalti, susirgti slogomis ausų akių uždegimais ir dar balažin kuo. na, jei trumpai mane prašymas gerokai nustebino. aš puoliau ieškoti kojiniu, perklausiau draugus, ir netgi (dar ir dabar paraustu) drauges. radau kažkokias skylėtas, murzinas.
-ew pasakė mergaitė.
visiškai sutrikęs, pasiūliau jai važiuoti į tolimas ir neištirtas vietas.
-na, kaip aš važiuosiu be kojiniu, kvaileli tu.
aš, žinoma, labai įsižeidžiau. supykau ir nusiminiau.
-na, gal rytoj?
-gal rytoj, - atsakė ji.