vakaro agonijoje kelia galvas
devyngalvis mano slibinas
glostau jį kad nekalbėtų
apie tave
neprimintų
kokios gražios akimirkos
kai tavo lūpose sudygsta žodžiai
kad neuždegtų liepsnos
kuri rusena viduje
glostau jį
bijau pajudėti
kad skausmo erškėčiai
sielos nedraskytų
2010-12-12 22:12
surimtet jums nepakenktu
2010-12-10 15:44
geras kalbėjimas
2010-12-10 10:05
Labai gražu...
2010-12-09 20:15
Puikiai:))
2010-12-09 12:20
labai gražiai užglostei tą slibiną...
2010-12-05 20:49
... gražiai rašai apie skausmo erškėčius...
:)
2010-12-05 15:49
net ir slibiną galima užglostyti. liuks.
(skaitydama irgi nejudėjau ir vos kvėpavau)
2010-12-04 22:21
atpažįstama. gražus tekstas
2010-12-04 21:34
brangioji,kaip pasakiškai parašei... Skaičiau ir sieloje visi lapeliai virpėjo. Labai labai nuostabu.
2010-12-04 17:38
jaukus tas žvėrelis slibinas,
ugnimi spjaudantis, bet mielus dalykus menantis.
labai emocionaliai parašei
2010-12-04 17:35
Gražu, "sudygę" žodžiai ir puikios metaforos.Visas kūrinukas labai įtaigus.Paliko gerą įspūdį;).
Te "skausmo erškėčiai nedrasko" tavo širdies"!
2010-12-04 17:03
Devyngalvis tavo slibinas, ne devingalvis? Bet patiko kaip glostai jį, kad neuždegtų liepsnos