Aš svajonių narkomanė,
Kai pradedi nebegali sustot,
O kasdieninei dozei pasibaigus,
Man belieka abstinencijoj miegot.
Sminga ašmenys širdin,
Realybės skausmas žudo.
Nuteškiu svajų nuodus žemyn.
Nebereikia man daugiau,
Nei vieno realybės smūgio.
Gal po metų kelerių,
Po abstinencijos klaikios,
Aš realybe vien tik misiu
Ir jau daugiau jau nė vienos svajos